Ar mokytis neakivaizdžiai - tai akivaizdžiai nesimokyti?
Parašė jignas | 2010-01-23 13:55Ak, koks žodžių žaismas, bet daugelis tokių žaismų, juokų ar tiesiog blevyzgų dažnai turi ir rimtą potekstę. Šį kartą norėčiau trumpai “pablevyzgoti” apie mokymąsi, nes vykstant aukštojo mokslo reformai apie tai kalbėti būtina juolab, jog ta reforma turi dar labai daug minusų. Vienas iš jų, manau, yra vadinamos neakivaizdinės (dabar įgavusios ištęstinių pavadinimą) studijos. Nors tai turbūt nėra išskirtinai šio laikmečio ar šios reformos bėda, nes mokymasis neakivaizdžiai bent jau man visuomet asocijavosi su tam tikra “chaltūra”. Toks pavyzdys iš supermamų superforumo:
“milaila (2009 09 21, 21:31) Sveiki, gal kam reikia pagalbos su brėžiniais, braižau
AutoCadu. Esu baigęs KTU, patirtis 5 metai, tel.: ……….. (pagal pageidavimą galiu ir atspausdinti brėžinius)”
“susidomejus (2009 09 22, 20:19) Kazkaip keistai man atrodo tokios studijos, kai viskas nupirkta-ir breziniai ir egzaminai… Tada kam mokintis nemegstamo dalyko? Gal tu studiju nereikia? jeigu dalykas butu megstamas, tai niekam i galva nesautu pirkt visokius darbus ir siulanciu darytoju.”
Tai be abejo galima priskirti ir dieninėms studijoms, bet apie jas gal kitą kartą, o pastarasis pasisakymas, kad ir koks naivus bebūtų, bet aš jam truputį pritariu. Ir čia turbūt iškart pasigirs prieštaravimai, jog neakivaizdinių studijų studentai dažniausiai būna dirbantys asmenys, kai kurie turi šeimas ir daugybę įvairių užsiėmimų, kurie nepalieka laiko studijoms ir todėl šie žmonės eina lengviausiu keliu, perka darbus ar tiesiog prašo pažįstamų specialistų, kad šie jiems padėtų. Va šitoj vietoj pasidaro įdomu, nes būtent tie, kas daro darbus ir studijuoja nors realiai jie apie tokias studijas net nesusimąsto. Braižyti visiems iš eilės brėžinius, spręsti matematkos uždavinius ar daryti kalbos kultūros pratimus - tai galbūt menkas, bet visgi savų įgūdžių gerinimas. Kokius įgūdžius tuomet gerina “tikrasis studentas”? Vadybinius (reikia tarti kaip “septyni” iš laidos “Dar pažiūrėsim”) tikriausiai, nes į šį apibrėžimą telpa labai daug, o ir specialybė dažniausiai be šio stebuklingo žodžio neįsivaizduojama.
Klausiu tada tokio studento, kodėl jis mokosi. Atsakymas būna šabloninis - “nes reikia diplomo, kur be diplomo aš dingsiu”. O kur tu dingsi su diplomu? Vešiesi atgal į Airiją? O jei ten prireiks nubraižyt brėžinį, kurį anuomet nusipirkai? “Bedirbdamas išmoksiu..”. Ir taip - klausimas po klausimo, atsakymas po atsakymo, taip sakant, ir snukin galima gaut…:). Bet išvadų galima pasidaryti. Bene svarbiausia - išsirinkti įdomią specialybę. Bet čia truputį juokinga, nes kad ir kokia įdomi man dabartinė specialybė, bet net neįsivaizduoju iš kur gausiu duonos kasdieninės, baigęs studijas… Gal tada reiktų vadybininkaut ir akivaizdžiai nesimokant gauti diplomą? Idėja! Bet labai nuvalkiota. Žiūrėsim, kaip bus toliau, kaip reformatoriai tvarkysis su tokiomis problemomis, o gal ir patys prisidėsim, pagelbėsim jiems, jei susivoks paprašyti pagalbos. Juk tam ir mokomės,. Akivaizdžiai mokomės.






Nauji komentarai