Tada man buvo jau beveik 5 metai. Atsimenu tik tam tikras nuotrupas. Kažkodėl atminty įstrigo vaizdas, kai aš zuju po virtuvę, o močiutė klauso radijos, kuri dabar jau nebeveikianti štai stovi kampe. Gal todėl jos niekas ir neišmeta…

Sausio 13-oji - tai viena tų Lietuvos istorijos datų, apie kurią daug išvedžiojimų neprisigalvosi. Data, turinti tiek ir liūdesio, tiek ir savotiško žavesio prieskonių. Aš apie ją susimąsčiau šį vakarą perskaitęs vieną anekdotą, kuomet maža mergaitė klausia tėčio, kas čia per uoga, o šis atsako, jog tai mėlynė. Mergaitė nusistebi, kad mėlynė tai lyg ir turėtų būti mėlyna, o tėtis greit paaiškina, jog ji tokia, nes žalia. Pakeiskim mėlyną spalvą į geltoną ir štai turėsime Trispalvę.

Daug tokių mažų (ir didesnių) mergaičių ir berniukų savo mokyklose uždegs žvakutes paminėdami Sausio 13-ąją. Kas tai per data, o tiksliau jos svarbą paaiškinti jiems jau berods taip pat keblu, kaip ir išdėstyti, kodėl ta mėlynė tokia daugiaspalvė. Nors trys spalvos - nėra jau taip daug. Tiksliau - gaila, kad trys spalvos begalei žmonių nėra daug, kad jos nėra kažkas tokio… Juk kaip nevisos uogos būna saldžios, taip ir šalis negali būti vien geri ir gražūs dalykai. Mes dar “nokstame”, dar esame raudoni, bet “išnokti” vilčių” yra. :) Nes juk Trispalvė nėra tik atributas prie mašinos per tarptautines krepšinio varžybas, nes “geltona spalva - tai saulė, žalia - tai laukų spalva, raudona - tai mūsų kraujas, o visa tai - Lietuva”.

Su šia svarbia data.

Patiko (1)

Rodyk draugams