Paveikslėlį skolinuosi iš čia.

Pastaruoju metu girdžiu daug kalbų, jog sunku rasti skanaus maisto. Konkrečiai - daug diskutavom apie lašinius ir kaip sunku rasti gardžių. Moliūginių šeimos atstovas, kurį matote paveikslėlyje, puikiai tinka prie lašinukų, tačiau žiemą agurkai man labiau primena kažkokią plastmasę… Todėl šį rytą, valgydamas eilinį plastmasinio skonio agurką, sumąsčiau/iššifravau būdą, kaip tokie agurkai yra gaminami.

Aš manau, kad paimamas ilgas ilgas plastmasinis maišelis - toks ilgas ilgas prezervatyvas (taip daugeliui bus lengviau įsivaizduoti, ką turiu omenyje..) - ir į jį pilama masė žalia ir kiek blankesnė žalia, bei įberiama agurkų sėklų. Ten viskas susimaišo (manau, yra kažkokie specialūs aparatai, kurie paskirsto mases taip, kad gautųsi agurko vaizdas). Šis darinys sustingsta ir tada “šlanga” karpoma kas kokie 20 centimetrų ir štai jums agurkai.

:)

Tik ispanai ar kiti piečiau gyvenantys europiečiai šitą technologiją yra įsisavinę, tad ant produkto matome - “iš Ispanijos” ir pan. Dabar, kai atskleidžiau tiesą, mane berods susems, o gal pakvies prisidėti prie mūsų šalyje klestinčių lazerių kūrėjų bei kartu plėtoti agurkų, kuriais galima pasišviesti tamsią naktį, idėją…

Patiko (0)

Rodyk draugams