Iliustracija rasta čia.

Ne veltui įrašą pradedu tokiu senoviniu vaizdu. Juk visi supermarketai, turgūs po stogu ar kitoki šių dienų prekybos pavilijonai turi daugybę tokio senojo turgaus principų. Aš šiandien kėliausi labai anksti ir vykau į turgavietę, kurioje kaip visuomet mane labiausiai domino sendaikčiai. Nesigirsiu daug, ką nusipirkau, bet man beslampinėjant tarp krūvų slidžių, snieglenčių, pačiūžų ir kitos žiemos sporto atributikos kilo mintis, jog šitie sendaikčiai nors ir nesuteikia mums galimybės pasipuikuoti kur nors Alpėse prieš kitus europiečius, kokią įmantrią įrangą turime, bet puikiai leidžia paprastam žmogeliui išbandyti kad ir pavyzdžiui snieglenčių sportą. Įsigyji pigią lentą, batus ir pirmyn, o, jei patinka, tada gali pataupyti ir rimtesniai įrangai. Puiku. Tik aišku reikia turėti bent menkutį suvokimą, nuo ko reikia pradėti šį sportą, nes kitaip pasekmės gali būti liūdnos…

Ai, o kalbant apie žinojimą, ką darai - prisiminiau, kaip mane kaskart nustebina vaizdas, kai žmonės puola raustis po sendaikčių dėžes, išsirenka patį keisčiausią daiktą ten ir dar sugeba paklausti šalia besikuičiančio - “o kam šitas reikalingas, ką su juo daryti..?” :). Jo, taip gali ir jau minėtą snieglentę netyčia prisipirkti, manydamas, kad tai lyginimo lenta…

Apibendrinant galima sakyti, kad turgus be abejonės turi savotiško žavesio. Tikrai turi. Tačiau patartina žinoti, ko tau reikia, nes pirkimo sūkurys gali taip įsukti, kad atsikvošėsi tik namie, kai būsi parsivilkęs nebeveikiantį benzininį pjūklą, daug skirtingų puodelių, nevienodo ilgio slides ir pan. gėrybių. :)

Patiko (1)

Rodyk draugams