Pirmiausiai perskaičiau kolegos “pamintijimus” apie tai, kad stinga tikrų dalykų. Po to - pesimizmu dvelkiančią blogoramą. Susimąsčiau. Ir ką sumąsčiau?

Keista situacija. Galiu kalbėti tik apie save, bet aš irgi esu vienas iš tų, kuris pastaruoju metu rašo vis rečiau. Neturiu tam laiko, bet už tai to tikrumo mano gyvenime kur kas daugiau. Naujos studijos, nauji žmonės, viena už kitą įdomesnės paskaitos, alus, konferencija, pasisėdėjimai su draugais, pasivaikščiojimai su šuniuku, lankymasis bibliotekoj, krepšinis, kažkokia krepšinio imitacija per televiziją, nauji namai ir dar daugybė smagių ar ne tokių smagių dalykų, kurie gali būti vadinami kasdienybe, bet apie kuriuos galima rašyti ištisus tinklaraščius, tačiau - galima ir nerašyti.

Ir šitą įrašą pirmiausiai planavau rašyti ant popieriaus, bet pristigo laiko. Labai apmaudu, nes minčių daugiau turėjau. Taip rašydamas būčiau gal šiek tiek priartėįęs prie to tikrumo, kuris dažnai būna tik mieli prisiminimai ar netgi savotiška fetišizmo forma.

Nesiūlau prisirišti prie visų tų E, prie amoralių politikų ar sumautos švietimo sistemos, tačiau neturiu idėjų, kaip pataisyti šią padėtį. Bet tikiu, kad jūs turit ir siūlau jomis pasidalinti. Pasidalinti bet kokiom idėjom, bet kuo pasidalinti ir tuomet matysime vėl guvią blogoramą ir džiaugsimės tikrais dalykais.

Patiko (0)

Rodyk draugams