“Provokatyviausias pranešimas kūrybiškumo ugdymui skirtoje konferencijoje buvo prof. dr. Gintauto Mažeikio. Filosofas iš Vytauto Didžiojo universiteto akupunktūriškai susmaigstė į Lietuvos kultūros ir švietimo kūną daug adatėlių. G.Mažeikio pranešimas buvo toks konceptualus ir originalus, kad bandymas jį atpasakoti prilygtų pastangoms žodžiais perteikti muzikos kūrinį. Be to, turime vilties pranešimą gauti ir supažindinti „Dialogo” skaitytojus su filosofo įžvalgomis apie Lietuvos švietimą. Nuobodu nebus.” - taip rašoma “Dialoge“. Apie tai taip pat užsimenama delfi.lt. Daugiau neieškojau. Tikiuosi paskaityti tą pranešmą, o dabar noriu pridėti keletą minčių apie aukštąjį mokslą.

Aišku visi universitetai kaip ir apskritai visos įstaigos turi savo vidaus politiką. Ją pažinti galima tik tampant dalimi sistemos arba kitaip sakant - ten įsidarbinant. Pavyzdžiui, apie prekybos centrų politiką, darbo subtilybes galima išgirsti iš asmenų, kurie ten dirba ar dirbo. “Man draugas sakė, kad jie plauna mišraines.” “Girdėjau iš kaimynės, dirbusios ten, kad jie patys taiso drabužius, kurie būna su defektais.”… Prekybos centrą miniu ne veltui, nes man kuo toliau, tuo labiau švietimo sistema bei universitetai panašėja į prekybos centrus. Tereikia tik pirkiniams skirtų vežimėlių, kurie būtų sustatyti prie mokymo įstaigų durų…

Foto pasiskolinau iš čia.

Mokslus perkam. Sakysit, kad ne visi, bet aš tada klausiu - negavot laiško, kuriame papasakojama, kad, jei jau gavai tą nemokamą vietą, tai net nemėgink jos atsisakyt (nebent iki 2010 Vasario 1d.), nes kitaip teks pakrapštyti piniginę ir susimokėti už šią “prabangą”. Kur dar visokie “greiti kreditai” ir kiti su vartojimu susiję dalykėliai. Sakysit, kad tai investicija į ateitį? Keista buvo girdėti, kai žmonės absolventų (Donskio) dienos metu vakar taip nenoriai pasakojo tai, ką veikia. Ai, gal viena paguoda - mes baigę sociologiją ir čia juk darbo rasti tai nėr šansų… Kitaip tariant būsiu nusipirkęs dirbtinę gėlę, o galvojau, kad perku gyvą. Arba nesaldžių saldumynų:).

Vakar dar teko girdėti diskusiją ar tai pasiguodimą, kad norima sujungti fakultetus ir niekaip nesutariama dėl pavadinimo. Pasakiau, kad man tai vėlgi primena prekybcentrių suskirtymą į skyrius. Nes juk tai ne pavadinimo problema, o postų, pinigų dalybos. Todėl ir sakau, kad vidaus politika svarbi ir nors jos neišmanau, bet paspėlioti gi galima. Kaip ir galima sakyti, kad “ekologiški produktai - antrame aukšte, prieskoniai - trečiam, o va pieno produktus rasite…”. Įdomu, kuris fakultetas atitinka kurį skyrių… Kas yra alkoholio skyrius?:)

Radau “photobucket’e”.

Ir aš kažkodėl vis labiau manau, kad švietimo sistemos pakeisti atskirai be visos sistemos pakitimų neįmanoma. Kol prekybos centrai bus kultūros skleidėjai, jų vadovai įtakos politikos sprendimus ir plius visus, galinčius sudaryti atsvarą kapitalistams, žalos ta sistema, kurią “subadė” G.Mažeikis, tol nieko nepakeisim. Tik pasijusim, kad paskaitą klausom prie prekybcentrio kasos, o kasininkas, nors ant kortelės ir užsirašęs “dr.” ar “prof.”, bet ištiesų jo žinios lygios “Google” žinioms. Nes gi nereikia dviejų panašias funkcijas atliekančių įstaigų šalia viena kitos, o, jei reiks griauti “Akropolį” ar, pvz, VDU, tai berods niekam nekils minčių, jog tas senas mūrinis pastatas turi būti nušluotas… Bet čia jau kita tema.

Patiko (0)

Rodyk draugams