BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

jei būčiau dj…

Parašė jignas | 2011-02-12 17:33

Vienoje knygoje, kurią skaito mano močiutė, perskaičiau šaunią mintį:

Viskas, ką gražiausio sukūrė Dievas, sukasi.

Citata nėra tiksli, tačiau toliau pateikiami pavyzdžiai, o vienas jų - tai vinilinė plokštelė. Gal tai ne visai Dievo kūrinys, bet kad mielas ir gražus - tai teisybė. Ta proga groju Kojak - The Dark Side.

Smagių diskotekų.

:)

Rodyk draugams

šuo aš ar avis..?

Parašė jignas | 2011-02-08 16:47

Iš karto pranešu, kad įrašas nukopijuotas iš šito tinklaraščio. Tiesiog - man labai patiko :). Taigi nedaugžodžiausiu - žiūrim šitą video ir atsakom kiekvienas sau į klausimą - kas tu - avis ar šuo?

Turbūt tikslingiausia būtų įvardinti, kokiose situacijose atliekame vieną vaidmenį, o kokiose - kitą. Ir kaip šiuos vaidmenis galime keisti.

Gražios vėjuotos dienos.

Rodyk draugams

Apie (tele)viziją

Parašė jignas | 2011-02-07 17:50

Visaginas – miestas, kurio pavadinimą dažnas net kirčiuoja netaisyklingai (kur ten tas kirtis dedasi?), o apie pabuvojimą jame nėra ką kalbėti. Todėl nenuostabu, kad mitų apie šį miestą galima prisiklausyti daug, o ir tyrėjus jis intriguoja bent jau ta prasme, jog ši vietovė neatsiejama nuo Atominės Elektrinės (AE), kuri kaip žinia buvo uždaryta. Tai reiškia, kad žmonės turėjo susidurti su daugybe problemų – pradedant bedarbyste, baigiant tapatybės klausimais.

Kol turime „smagesnių“ istorijų apie visokius zvonkus ir radžius, tol nekalbame apie rimtesnes problemas. Labai buvo juokinga klausyti diskusijos vienoje „publicistinėje“ laidoje, kur visokio plauko individai – pradedant žymiu prodiuseriu, baigiant parduotuvės savininku – diskutavo, šūkaliojo apie tai, kaip čia viskas sukurta žurnalistų/PR specialistų ir kaip maustoma visuomenė.

Jei kažkokia ten Dailės akademijos studentė geriausiu eterio laiku gali kaip kaimo melžėja (neturiu nieko asmeniško prieš pastarosios profesijos atstoves) plūstis ir vaidinti pasipiktinusią, tai aš tikrai visiems tokiems „pasipiktinusiems“ galiu pasakyti – eikit Jūs nx.

Grįžkime prie Visagino. Problemiška vietelė, tačiau apie miestą, kurį daugelis žinojo tik dėl to, jog kažkur ten stovi mūsų AE, dabar jau žino ir dėl to, kad iš ten „eksportuojami“ dainingi jaunuoliai, o ir pats miestas staiga buvo įsuktas į projektą, kuriame Lietuva padalinta taip, kaip ją ir reikėtų dalinti – o ne į apskritis ar rajonus. Visaginas tuomet kaip lygus su lygiu kaunasi su, pavyzdžiui, Žemaitija. Štai jums ir problemų sprendimo būdas. Tik nemanau, kad visa tai įvyko tikslingai nors gal… Miestas, kuris drąsiai gali būti vadinamas valstybe valstybėje (nors tai nėra kažkas unikalaus mūsų krašte), mano galva, tapo puikiu pavyzdžiu, kaip televizija gali įtakoti visuomenę.

Užbaigti viską noriu liūdna gaida su truputuku ironijos. Į politiką sveiko proto žmonės mūsuose nesiveržia. Į televiziją - veržiasi, tik ten juos užgožia tie, kurie galvoja, jog savo pasiklykavimais „kodėl, ką daryt ir kas atsitiko“ daro gerus darbus. Ir ten ir ten svarbiausia yra pinigai, o tiksliau – sumąstyti, kaip kuo lengviau jų gauti. Neapsisprendžiu, kur pats norėčiau labiau… Vis labiau ryškėja vizija, jog kraustysiuos į kokį primirštą Lietuvos kraštą ir iš ten mėginsiu visus sužavėti kuo nors plonu (balsu jau nesužavėsiu…). O ar į valdžią, ar į televiziją pasukt – tada jau žiūrėsiu, kas daugiau pinigų duos.

Rodyk draugams

Kaip gaminami agurkai

Parašė jignas | 2011-02-05 13:45

Paveikslėlį skolinuosi iš čia.

Pastaruoju metu girdžiu daug kalbų, jog sunku rasti skanaus maisto. Konkrečiai - daug diskutavom apie lašinius ir kaip sunku rasti gardžių. Moliūginių šeimos atstovas, kurį matote paveikslėlyje, puikiai tinka prie lašinukų, tačiau žiemą agurkai man labiau primena kažkokią plastmasę… Todėl šį rytą, valgydamas eilinį plastmasinio skonio agurką, sumąsčiau/iššifravau būdą, kaip tokie agurkai yra gaminami.

Aš manau, kad paimamas ilgas ilgas plastmasinis maišelis - toks ilgas ilgas prezervatyvas (taip daugeliui bus lengviau įsivaizduoti, ką turiu omenyje..) - ir į jį pilama masė žalia ir kiek blankesnė žalia, bei įberiama agurkų sėklų. Ten viskas susimaišo (manau, yra kažkokie specialūs aparatai, kurie paskirsto mases taip, kad gautųsi agurko vaizdas). Šis darinys sustingsta ir tada “šlanga” karpoma kas kokie 20 centimetrų ir štai jums agurkai.

:)

Tik ispanai ar kiti piečiau gyvenantys europiečiai šitą technologiją yra įsisavinę, tad ant produkto matome - “iš Ispanijos” ir pan. Dabar, kai atskleidžiau tiesą, mane berods susems, o gal pakvies prisidėti prie mūsų šalyje klestinčių lazerių kūrėjų bei kartu plėtoti agurkų, kuriais galima pasišviesti tamsią naktį, idėją…

Rodyk draugams