BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

jei būčiau dj…

Parašė jignas | 2010-01-29 18:30

Kadangi Ellen Allien “ALL FEB NO SHOWS”, tai gročiau jos kūrybos truputį. Pavyzdžiui, Ellen Allien - Trash Scapes. Ir dar, mane labai sužavėjusį, bet aišku visiškai nepanašų į E. Allien, John Ozila - Funky Boogie.

Pats nuo diskotekų būsiu gan toli (kažkur Trakų rajone), nes išvarau į pirtininkų kursus:). Įspūdžiais pažadu pasidalinti, o visiems linkiu įspūdingo ralio, minkštų pusnų ir smagių diskotekų.

Rodyk draugams

“pala, pala, pala…

Parašė jignas | 2010-01-25 22:27

…aš čia kai ko nepagaunu” sako tarp gerai meluojančių moterų besisukiojantis smogikas. O rodos žmogus tiek metų “gaudė” ir va vistiek… :)

Aš irgi “nepagaunu” kai ko. Prieš kelias dienas Kaune vyko “Vieningosios lygos” finalo ketvertas. Halė buvo pilnutėlė, o be visų kitų garbių svečių ten galima buvo sutikti ir buvusį Rusijos gynybos ministrą Sergejų Ivanovą. Atkreipiau dėmesį, nes per kažkurias rungtynes pranešėjas paprašė paploti šiam svečiui. Ir ką? Ir tą, kad nors ir darom visokius grakščius judesius - t.y. kviečiam kaimynų prezidentus į Kovo 11-osios minėjimą, bet neišnaudojam progos pabendrauti su vienu įtakingiausių Rusijos asmenų neformalioj aplinkoj. Niekas gi neliepia važiuot į žvejybą ar į medžioklę. Mes juk krepšinio šalis (supraskit - mes gerti einame į sporto sales ar pas draugus prie televizoriaus). Nežinau gal apie tai jau seniai parašė koks USA politologas, išmanantis visus Lietuvos diplomatijos vingius, bet aš ir nesileidžiu į gilesnius apmąstymus. Tiesiog tokia yra realybė, taip palaikomi glaudūs draugiški santykiai (ir nebūtinai jie turi peraugti į lytinius santykius (čia aišku kalbu apie šalis ir tai reiktų suvokti perkeltine prasme…) ). Vienintelis pasiteisinimas gali būti tas, kad tuo metu neturėjom užsienio reikalų ministro. Ai, ir dar - kad “moterys nemėgsta krepšinio” :). Meluoja kad nemėgsta…

Rodyk draugams

Ar mokytis neakivaizdžiai - tai akivaizdžiai nesimokyti?

Parašė jignas | 2010-01-23 13:55

Ak, koks žodžių žaismas, bet daugelis tokių žaismų, juokų ar tiesiog blevyzgų dažnai turi ir rimtą potekstę. Šį kartą norėčiau trumpai “pablevyzgoti” apie mokymąsi, nes vykstant aukštojo mokslo reformai apie tai kalbėti būtina juolab, jog ta reforma turi dar labai daug minusų. Vienas iš jų, manau, yra vadinamos neakivaizdinės (dabar įgavusios ištęstinių pavadinimą) studijos. Nors tai turbūt nėra išskirtinai šio laikmečio ar šios reformos bėda, nes mokymasis neakivaizdžiai bent jau man visuomet asocijavosi su tam tikra “chaltūra”. Toks pavyzdys iš supermamų superforumo:

“milaila (2009 09 21, 21:31) Sveiki, gal kam reikia pagalbos su brėžiniais, braižau
AutoCadu. Esu baigęs KTU, patirtis 5 metai, tel.: ……….. (pagal pageidavimą galiu ir atspausdinti brėžinius)”

“susidomejus (2009 09 22, 20:19) Kazkaip keistai man atrodo tokios studijos, kai viskas nupirkta-ir breziniai ir egzaminai… Tada kam mokintis nemegstamo dalyko? Gal tu studiju nereikia? jeigu dalykas butu megstamas, tai niekam i galva nesautu pirkt visokius darbus ir siulanciu darytoju.”

Tai be abejo galima priskirti ir dieninėms studijoms, bet apie jas gal kitą kartą, o pastarasis pasisakymas, kad ir koks naivus bebūtų, bet aš jam truputį pritariu. Ir čia turbūt iškart pasigirs prieštaravimai, jog neakivaizdinių studijų studentai dažniausiai būna dirbantys asmenys, kai kurie turi šeimas ir daugybę įvairių užsiėmimų, kurie nepalieka laiko studijoms ir todėl šie žmonės eina lengviausiu keliu, perka darbus ar tiesiog prašo pažįstamų specialistų, kad šie jiems padėtų. Va šitoj vietoj pasidaro įdomu, nes būtent tie, kas daro darbus ir studijuoja nors realiai jie apie tokias studijas net nesusimąsto. Braižyti visiems iš eilės brėžinius, spręsti matematkos uždavinius ar daryti kalbos kultūros pratimus - tai galbūt menkas, bet visgi savų įgūdžių gerinimas. Kokius įgūdžius tuomet gerina “tikrasis studentas”? Vadybinius (reikia tarti kaip “septyni” iš laidos “Dar pažiūrėsim”) tikriausiai, nes į šį apibrėžimą telpa labai daug, o ir specialybė dažniausiai be šio stebuklingo žodžio neįsivaizduojama.

Klausiu tada tokio studento, kodėl jis mokosi. Atsakymas būna šabloninis - “nes reikia diplomo, kur be diplomo aš dingsiu”. O kur tu dingsi su diplomu? Vešiesi atgal į Airiją? O jei ten prireiks nubraižyt brėžinį, kurį anuomet nusipirkai? “Bedirbdamas išmoksiu..”. Ir taip - klausimas po klausimo, atsakymas po atsakymo, taip sakant, ir snukin galima gaut…:). Bet išvadų galima pasidaryti. Bene svarbiausia - išsirinkti įdomią specialybę. Bet čia truputį juokinga, nes kad ir kokia įdomi man dabartinė specialybė, bet net neįsivaizduoju iš kur gausiu duonos kasdieninės, baigęs studijas… Gal tada reiktų vadybininkaut ir akivaizdžiai nesimokant gauti diplomą? Idėja! Bet labai nuvalkiota. Žiūrėsim, kaip bus toliau, kaip reformatoriai tvarkysis su tokiomis problemomis, o gal ir patys prisidėsim, pagelbėsim jiems, jei susivoks paprašyti pagalbos. Juk tam ir mokomės,. Akivaizdžiai mokomės.

Rodyk draugams

Stalo futbolo turnyras “Kauno taurė’10″

Parašė jignas | 2010-01-20 16:31

ČIA vyksta diskusijos apie jį. Galbūt susitiksim :).

Rodyk draugams

dėja’I (apie šunkakius)

Parašė jignas | 2010-01-19 12:41

Žodžiui “šūdas” galima atrasti įvairių neva tai gražesnių sinonimų kaip ir žodžiui “idiotas” turbūt. Pagalvojau apie tai vakar, vaikščiodamas Kauno gatvėmis, nes teko nueiti nemenką kelio galą ir pamatyti tiesiog krūvas šunų išmatų, kurios ant sniego ypač gerai matosi. Kakučiai ant kiekvieno kampo. Turėjau fotoaparatą, bet susilaikiau nuo fotosesijos…:)

Taigi neatsakigi (štai dar vienas gražesnis žodis..:) ) piliečiai net negalvoja surinkti to, ką palieka jų augintiniai. Visos tos socialinės reklamos, jog prisišikęs privalai išsivalyti matyt jų nepasiekė. Reiškia reikia imtis kiek kitokių priemonių. Sukurti tinkamą infrastruktūrą, kuomet pristatoma daug šiukšledėžių, prie kiekvienos laiptinės galima rasti nemokamų maišelių ir pan. - tai turėtų būti savaime suvokiami dalykai (prioritetiniai darbai). Ką dar galima padaryti?

Eidamas gatve ar takais, kurių pakraščiai nukloti šunų išmatomis, pagalvojau, jog čia kaip kokioj fermoj/tvarte. Ir tada vaizduotėje man iškilo toks vaizdas:) - o ką, jei pagamintume daug tokių mažų kartoninių namukų be dugno (tokių mini-fermų, tvartukų) ir juos uždėtume ant tų išmatų krūvelių. Nesimatytų kakučių bent jau laikinai, bet esmė tame, kad taip atkreiptume praeivių dėmesį, bet ne taip pat, kaip jį atkreipia krūvelės išmatų - atkreiptume gerąja prasme. Praeiviai ne susinervintų, o susidomėtų. Susidomėtų… šūdu :). Nes manau, kad tik gan netikėti poelgiai gali padėti spręsti tokias problemas, kurių daugelis išvis nelaiko problemomis (kol koks nors skaiva ar dar kažkas ima apie tai kalbėti per TV…). Taigi kas mokat namelius iš kartono gamint? :)

Rodyk draugams

Jei jūsų vaikas paklaustų…

Parašė jignas | 2010-01-16 18:58

…iš kur atsiranda gitaros. Nesuglumkite. :)

Jos “gimsta” (žodis, kurį irgi vaikams vieną dieną teks paaiškinti) šitaip dar ir va kaip. Antanas darbuojasi iš peties. Sėkmės jam.

Rodyk draugams

Kodėl mėlynės būna raudonos, o šiaip tai apie Sausio 13-ąją

Parašė jignas | 2010-01-13 00:45

Tada man buvo jau beveik 5 metai. Atsimenu tik tam tikras nuotrupas. Kažkodėl atminty įstrigo vaizdas, kai aš zuju po virtuvę, o močiutė klauso radijos, kuri dabar jau nebeveikianti štai stovi kampe. Gal todėl jos niekas ir neišmeta…

Sausio 13-oji - tai viena tų Lietuvos istorijos datų, apie kurią daug išvedžiojimų neprisigalvosi. Data, turinti tiek ir liūdesio, tiek ir savotiško žavesio prieskonių. Aš apie ją susimąsčiau šį vakarą perskaitęs vieną anekdotą, kuomet maža mergaitė klausia tėčio, kas čia per uoga, o šis atsako, jog tai mėlynė. Mergaitė nusistebi, kad mėlynė tai lyg ir turėtų būti mėlyna, o tėtis greit paaiškina, jog ji tokia, nes žalia. Pakeiskim mėlyną spalvą į geltoną ir štai turėsime Trispalvę.

Daug tokių mažų (ir didesnių) mergaičių ir berniukų savo mokyklose uždegs žvakutes paminėdami Sausio 13-ąją. Kas tai per data, o tiksliau jos svarbą paaiškinti jiems jau berods taip pat keblu, kaip ir išdėstyti, kodėl ta mėlynė tokia daugiaspalvė. Nors trys spalvos - nėra jau taip daug. Tiksliau - gaila, kad trys spalvos begalei žmonių nėra daug, kad jos nėra kažkas tokio… Juk kaip nevisos uogos būna saldžios, taip ir šalis negali būti vien geri ir gražūs dalykai. Mes dar “nokstame”, dar esame raudoni, bet “išnokti” vilčių” yra. :) Nes juk Trispalvė nėra tik atributas prie mašinos per tarptautines krepšinio varžybas, nes “geltona spalva - tai saulė, žalia - tai laukų spalva, raudona - tai mūsų kraujas, o visa tai - Lietuva”.

Su šia svarbia data.

Rodyk draugams

Valanda su dviem Rūtom

Parašė jignas | 2010-01-09 15:33

LNK (nors ir kitos televizijos) išgyvena ne pačius lengviausius laikus, bet štai laida “Valanda su Rūta” berods yra viena žiūrimiausių šį sezoną (9 vieta pagal “Tv Antenos” skelbiamą lentelę). Pamenu kažkada viešajame transporte teko girdėti dviejų pagyvenusių žmonių pokalbį, kad reikia skubėt namo, nes rodys šią įdomią laidą. Skonio reikalas aišku, bet man tai yra tiesiog eilinis pokalbių šou, kuriame naudojamasi tam tikra taktika sukelti intrigą, intensyviai padiskutuoti, prikaustyti žiūrovą tai valandai, bet kartu nepalikti jokios išliekamosios vertės. O temos deja imamos tokios, kurios šių dienų visuomenėje yra pačios opiausios. Paskutinė laida, kurioje buvo kalbama apie motinystės išmokas yra puikus pavyzdys. Pavyzdys paviršutiniškumo, neprofesionalumo. Tai buvo valanda emocionalių, tačiau visiškai beverčių pokalbių…

Su dviem Rūtom iš karto. Tikroji laidos vedėja - tiesiog apie ją neturiu ką pasakyti. O apie Rūtą Grinevičiųtę-Janutienę… dar 2008-ųjų pavasarį rašiau keletą pastebėjimų apie jos profesionalumą ir kuriamas laidas (ar ne tik meilėj ir kare, bet ir žurnalistikoj visos priemonės pateinamos?). Dabar galiu dar pridėti, kad ji kaip tas anekdoto personažas, kuris dainuoja apie tai, ką mato. Tai R.Janutienė puola ir iškoneveikia tuos, ką mato. Juolab, kad išmano visas temas, nes jau kitą dieną putojosi Lietuvos radijo studijoj dėl pedofilijos skandalo. “Nuo…iki” kažkoks.

Aišku buka valdžia sudaro tam puikias sąlygas. Kalbu apie kritiką, kuri dažniausiai pagrįsta principu rėk garsiausiai, kalbėk apie akivaizdžius dalykus, vadovaukis emocijom. Kritikuotinių dalykų yra labai labai daug, bet toks kritikavimo stilius yra pats primityviausias ir pats paviršutiniškiausias. Kaip viena pašnekovių stebėjosi gebėjimu sulankstyti bylą per 55 sekundes, ta aš negaliu atsistebėti tokiu kai kurių žmonių visapusiškumu - tiksliau - visa ko išmanymu. Sakysit man, kad žurnalistui ir nereikia gilesnio domėjimosi. Nereikia, bet žurnalistui taip pat nereikia vaidinti, jog jis yra tas, kuris sprendžia tokias problemas. Nes, jei tavo laida vadinasi “Paskutinė instancija”, tai iškart reikia suvokti, kad tu esi tas, kuris išgelbės žmogų… Išgelbės iš visų keblių situacijų.

Taip televizija labai galinga jėga, bet tokie pokalbių šou bei publicistinės laidos vėlgi atlieka ir tą funkciją, kuomet žmogus tik sėdi prie televizoriaus ekrano ir, piktindamasis arba pritardamas besiginčijantiems, neva dalyvauja visuomeniniame gyvenime. Specialiai ar ne, bet tokia iliuzija sukuriama. Juk mokslininkai kalba apie juoką, kurį galime išgirsti komedijų (dažniausiai vakarietiškų) metu ne tik kaip apie priemonę, padedančią po dienos darbų pavargusiam žmogui be didesnių pastangų išgyventi teigiamas emocijas, bet ir kaip apie tam tikrą tikrų emocijų pakaitalą. Laikas mūsų stebuklingai dingsta ir kažkokiai visuomeninei veiklai jo net nebandom ieškoti, nes juk gali pažiūrėti laidą per televizorių, kur per valandą net dvi Rūtas išvysi kovojančias už visuotinę teisybę. Po to geriausiu atveju su sutuoktiniu prieš miegą ar kitą dieną su bendradarbiu, o gal viešajame transporte su nepažįstamuoju padiskutuosi ir tiek. Ir svarbiausia - diskutuosi ne apie tą problemą, o apie pačią laidą - kaip kas ant ko rėkė, kaip kas atsistojo ir išėjo ar kaip verkė visą laiką.

 

Trumpas p.s. aš žiūrėjau tą laidą prasukinėdamas ir istrigo tik viena mintis ten paminėta, kad ateityje mes tom mamom dar ne tokius pinigus mokėsim, kad jos gimdytų. O apskritai valdžią buka vadinu dažniausiai dėl to nelankstumo, kuris čia puikiai matomas. Mažoj šaly, kuri dar suka galvą tik dėl išvykstančių žmonių (sakau “tik”, nes įdomu kas bus, kai sulauksim gausesnio imigrantų skaičiaus) įstatymas sukuriamas kažkokiam tai doram, patikliam, nemąstančiam piliečiui, tačiau mūsuose ne visi tokie ir dažnas randa aplinkelius… Tada klykiama: ”buvo padaryta klaida…” - kaip “bauku“. Tai susimildami tik jūs tokių klaidų nedarykit, dabartiniai seimūnai.

Rodyk draugams

jei būčiau dj…

Parašė jignas | 2010-01-09 02:04

Stacy Epps - Floatin’ ir Mr. Oizo - Gay Dentists. Visiškai nesusiję kūriniai. Gali būti, kad tokie per daug vienkartiniai, bet kam rūpi… :) Ai, o jei mokėčiau kepti kugelį, tai daryčiau sniego kasimo talką pas save. Būtų sniego vakarėlis:) Vataiva.

:)

Rodyk draugams