SocialinėMechanika

Nebaigtas spręsti kryžiažodis, nebaigta šachmatų partija ar pradėta, bet neįveikta knyga… Neišgertas rūgpienis, nesuvalgyti saldumynai… Neatiduotos skolos, nepakviesti svečiai… Hmmm… Aš tai manau, kad viską galima bus pabaigti, padaryti kitąmet. Kaip ir daug ką pradėti. Svarbu, kad būtų noro, sveikatos bei bent menkutis palaikymas. To linkiu.

Vakar pamatyta eglutė mane tiesiog sužavėjo savo paprastumu (ją matote žemiau). O daug labai nuostabių dalykų ir yra visiškai paprasti. Linkiu tai suvokti ir sugebėti tuo pasidžiaugti.

Eglutės autorius Saulius Bobinas.

Iki :)*.

Dzin dzilin… gročiau GeraiGerai & Miss Sheep - Superman, nes ten kažkur ciksi varpeliukas, o ir labai simboliška, kad gyvuliukai kai kai per Kalėdas ne tik kalba, bet ir uždainuoja… oink, oink :D Ir tada dar.. jokių dar:D. Smagių šokių.

žinot… šiais metais vaikščiodamas prieš šventes po supermarketą vos nepradėjau verkti ar bent jau klykti… tiek žmonių, taip visi lekia, skuba, matuojasi, perka, grūdasi, niurna… viskas tarsi viena didelė akcija… vartotojai patys tampa tuo, ką suvartoja visi tie išpardavimai, akcijos, atrakcijos… ir štai šį vakarą iš močiutės gavau megztas vilnones kojines.. tokias supermielas šiltas, o prie jų kaspinėlis prisegtas ir parašyta “Ignui (pirčiai)”… aš jokiu būdu nesakau, kad pirktos dovanos kažkuo blogesnės ar geresnės… tiesiog.. įdėkim į jų įsigijimą/pagaminimą bent truputį širdies, prisiminkim, kad šventės - tai ne tik galimybė pirkti su akcija… prisiminkim, kad bent jau šitose šventėse turi būti nors truputis šventumo (kad ir kas tai būtų, bet tai tikrai nesibaigia vartotojiškumu…) :)…

šventų jums švenčių.

ignas.

Įrašo pavadinimas pasiskolintas iš pasakos, kurią, tapus “medaus šalim”, deja tektų ištrinti iš atminties. Visa mano pažintis su laimėtojais prasidėjo čia. o pradžių pradžia - čia :).

Trumpa replika. Pirmiausia - idėja apie tokią šalies strategiją yra juokingoka vien jau todėl, kad jai įgyvendinti reiktų ne vieno šimtmečio. Didžiųjų šalių pavyzdžiai čia ir tinka ir ne. Tapti “kažkieno” šalimi užtrunka labai ilgai ir tai be galo sunkus darbas ypač šių dienų visuomenėje. Tam jau dabar reikia turėti pagrindą. Gal mes ir turim tokių specialistų, kurie imtų platinti idėją ir pan. Bet dėl jų sėkmės aš nesilažinčiau…

Dėl to “pagrindo” kalbu ne be reikalao. Šiandien traukė Pasaulio čempionato burtus. Nupirktas, papirktas ar dar koks, bet tai vis tiek čempionatas ir šventė visai šaliai. Ir va skaitydamas apie “sapnus” dėl medaus propagavimo pagalvojau apie tą jau banaliu tampantį pavadinimą “krepšinio šalis”. O kodėl ne? Pirma idėja mano būtų prie Lietuvos sienos, kur tik ją galima kirsti, taip pat oro uoste ar Klaipėdos uoste pastatyti kašio stovus. Atkeliauji į Lietuvą ir pirmas įsimintinas dalykas, kurį padarai, tai ne apmyžti jos prezidentūrą ar gražią lietuvaitę suvedžiot, o įmesti į krepšį. Tolimų reisų vežėjai galėtų “minusą” palošti, kol rusai neįsileidžia. Atvežti jiems krepšių ar įrengti aikšteles. Degalinėse lankus pakabinti. Ką dar? Turnyrus organizuoti pačius pačius įvairiausius, atidaryti kokią “turbokreizimega neįprastą akademiją” krepšiniaus. Ugdyti ne sabonius ar marčiulionius, o turėti ateities viziją (kad nereiktų pirkti paskui pakvietimų, nes tai greit gali patapti įpročiu). I t.t. Ir pan.

Nes juk sakykit ką norit, bet kai pažiūri kiek vien, pavyzdžiui, Kaune yra lygų ir kaip jose visi žaidžia, kaip beveik kiekvienas eina vakare palošti su bendrdarbiais ar kaimynais mokėdamas ar ne didžiojo krepšinio paslaptis.. Suvoki, kad tuos visus žmones priversti valgyt medų būtų kažkas nerealaus. Juolab, kad ten dar apie pieną kažką plepa. Koks dar pienas? Alus… Ai, mum tik reikia pradėt gaminti produkciją kašiui kokią nors laaaabai kokybišką ir brangią. Kaip suomiai pirties įrangą. Ir tada… mes…

Atsiprašau už tokius pasipezėjimus :D. Nesusilaikiau. Iki.

p.s. vizija ir yra ilgalaikis dalykėlis, bet kaip man norisi pamatyti jos įgyvendinimą tai negaliu… todėl ir prikaišiojau ilgą, labai ilgą laiką, kurio reiktų tam saldžiam projektui įgyvendinti. Ir išvis - baikim tokius konkursus, drąsi šalie.

Jau beveik visi draugai ir artimieji žino, kad tuoj prasidės antra savaitė, kaip be perstojo kasdien rašau esė kokią nors. Supraskit - sesija. Tai pamaniau, kad vienos esė trumpa ištrauka galėčiau pasidalinti kaip įrodymu, kad tikrai užsiimu tuo, ką sakau :).

“Jei visuomenė ir jos institucijos visgi kišasi į individų gyvenimą (slapčia ar tiesiogiai) primesdamos jiems tam tikras pažiūras, skonius, tai šeima, nors ir yra socialinis darinys, tačiau atskiri individai jame tarsi įgyja daugiau autonomijos. Kitaip sakant, jei nori pasijusti valdovu, susikurk šeimą. Aišku ieškok partnerio tokio, kuris kaip ir tu nesieks vadovaujančių pozicijų ir tada jau kartais galėsi parodyti visuomenei penkių pirštų kombinaciją ar tai vidurinįjį pirštą. Nes juk primušęs partnerį turėsi daugiau galimybių išvengti griežtos bausmės, nei primušęs savo viršininką ar dėstytoją. Aišku tai brutalus pavyzdys, bet realus. Ir štai čia asmuo kaip tironiškas valdovas turi gan daug laisvės. Galbūt dėl to, jog visuomenė turi įsikišti laiku ir vietoje ir tai labai sudėtinga. Kitaip sakant - tai intervencijai turi būti svari priežastis, o, kai tai nebe vieno žmogaus reikalas ir tai susiję su vienokia ar kitokia nusikalstama veikla, viskas tampa jau nebe visuomenės, o konkrečios teisinės sistemos reikalu. Tada ima aiškėti šios sistemos spragos, kurios vėl gi dažniausiai atsiranda todėl, kad prižiūrėtojas yra kažkieno prižiūrimas. Problema ir tame, kad kuo toliau, tuo labiau tas „laiku ir vietoj” yra sukuriamas dirbtinai. T.y. visuomenė ar tam tikros jos struktūros imasi kitų kontrolės ne dėl to, kad siektų, pavyzdžiui, teisingumo ar gėrio visai visuomenei, bet grynai vedami asmeninės naudos siekimo. Į kontrabandininko gyvenimą ar į to, kuris nužudo šunį, asmeninius reikalus visuomenė gali kištis pastoviai, bet tai daro tik tarsi profilaktiškai lyg norėdama priminti, kas čia bosas.”

Gal nebūčiau toks užsiėmęs ir neatrodytų tinklaraštis apmiręs. Bet viskas bus gerai:). nors savaitgalis bus parduotas esė rašymui, bet tikiuosi čia tik nedaugeliui taip ir linkiu smagių žiemiškų diskotekų, kuriose, jei būčiau dj, gročiau:

Smoke City - Life can be sweet ir Empti - Saloje.

:)