BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Stalo futbolo turnyras “Kauno taurė”

Parašė jignas | 2009-09-28 09:51

Diskusijos foosball.lt forume šia tema čia. Ir skelbimas Facebook’e.

Rodyk draugams

apie NEPA-VOGTĄ dviratį

Parašė jignas | 2009-09-26 14:04

Buvo toks tekstas, kuris netapo kūnu:

“Naktis Kaune, manyčiau, daugeliui gal kiek ir stereotipiškai pirmiausiai siejasi su nusikaltimais, o ne su pramogomis. Liūdna, tačiau tikiu, kad rugsėjo 6 naktis bus viena iš paskatų keisti mąstymą ir suvokti, jog šiame mieste galima ne tik gyventi, bet ir linksmai leisti laiką. Apmaudu, kai bene vienintelis iškart pastebimas ir tikrai geras dalykas Laisvės alėjoje yra dviračių takas.

Apie nusikaltimus užsiminiau ne veltui (kaip ir apie dviračius), nes idėja, kurią mėgisnsiu įgyvendinti tą naktį, taip pat susijusi su nusikalstama veikla. Tiksliau - su dviračių vagystėmis. Aišku tai nėra išskirtinai Kauno problema, tačiau mieste, kuris kol kas tik bando skatinti naudojimąsi ekologiškomis transporto priemonėmis - dviračiais, reikia nepamiršti ir su tuo susijusių sunkumų. O į problemas galima pažvelgti labai rimtai, apie jas kalbėti ir nieko nesiimti, tačiau galima - ir ne taip rimtai, bet kartu skatinant miestiečius susimąstyti ar tiesiog nusišypsoti.

Visaip kaip prie stulpo prirakintas dviratis, kurį pavadinau „NEPA-VOGTAS” bus skirtas visiems pavogtiems dviračiams atminti. Juk šios dviratės transporto priemonės gerbėjui/mylėtojui nėra nieko apmaudžiau, kai rodos vos spėji nusisukti, o tavo dviratį ima ir kažkas pasisavina. O juk buvai jį prirakinęs bent vienu užraktu, bet ilgapirščiams (dar gal šiuo atveju juos galima būtų vadinti „ilgakojais”, nes pedalai gi minima kojomis…) tai dažniausai ne kliūtis. Todėl ir siūlau šį „paminklą” pavogtiems dviračiams apkarstyti galybe spynų ar užraktų taip išreiškiant solidarumą prieš nenaudėlius, užsiimančius taip mums brangių, bei, drąsiai galiu tegti, miestą puošiančių dviračių vagystėmis.”

Šios idėjos įgyvendinti nepavyko dėl to, jog pasirodo tam reikia sutvarkyti daugybę biurokratinių reikalų. Tam neužteko laiko, o ir noro neatsirado labai didelio užsiversti popierizmais. Tačiau rašau apie tai dėl to, kad jokiu būdu nesinori palaidoti šios idėjos. Noriu vieną dieną imti ir pastatyti tokią “skulptūrą” Kaune visiems pavogtiems dviračiams atminti (juolab, kad jis praktiškai paruoštas tik reikia sutvarkyti tuos formalumus….). Aišku tai nėra kažkokia super originali idėja ar kažkas labai įspūdingo, tačiau viliuosi, jog netrukus ją pavyks įgyvendinti ir kiekvienas norintis galės ten pakabinti spynelę kartu išreikšdamas protestą prieš įžūlius dviračių vagis, kurie yra tikras galvos skausmas šios tansporto priemonės mylėtojams.

:)

Rodyk draugams

jei būčiau dj…

Parašė jignas | 2009-09-25 22:46

Kartais dainų ieškau paskutinę minutę, kartais nesu šimtu procentų tikras, ar gročiau tikrovėje tai, bet šį kartą viskas TIKRA. Šį kartą - Bob Marley ir jo Sun is shining. Bei vienas puikesnių šio kūrinio remiksų (skirtų šokių aikštelei).

O štai antrasis kūrinys atrastas netikėtai. Bet savotiškas toks. Paklausom. Breathe Carolina - Welcome To Savannah.

Kvėpuokit, šokit. Smagaus savaitgalio:).

Rodyk draugams

įspūdžiai po LUNI paskaitų Kaune #1

Parašė jignas | 2009-09-24 11:37

Vakar (t.y. rugsėjo 23 dieną) pirmą kartą lankiausi Laisvojo universiteto paskaitose. Apskritai tai pirmasis jų bandymas Kaune skleisti savo idėjas ir iš vieno karto didelių apibendrinimų daryti nevalia. Pirmas įspūdis - tai naudinga norint plėsti požiūrį.

Žmonės, kurių prisirinko beveik pilna auditorija, bent jau pagal apsirengimo stilių atrodė gan laisvi, o tie, kuriuos aš bent šiek tiek pažįstu - tikrai įdomios asmenybės, nevaržomi stereotipų. Kai paskaitos metu pirmasis lektorius paprašė pakelti rankas tų, kas moka už mokslą, tokių beveik neatsirado. Vienas kitas. Ir galima padaryti išvadą, kad tokiose vietose lankosi žingeidūs žmonės, kurie mokosi ne dėl diplomo ar pan. ir kurie kartu yra tie “gerai besimokantys”.

Pirmieji du lektorių pasisakymai buvo daugiau mažiau pažintiniai apie tai, kas tas LUNI ir ko galime tikėtis. Susidarė vaizdas, jog buvo siekiama kuo gtreičiau pradėti pasakotjimą apie alternatyvius namus, jų statybą ir pranašumus.

O štai ši dalis turėjo būti pati įdomiausia (nesakau, kad nebuvo), bet mane labai nustebino keletas dalykų. Visų pirma nejaugi laisvai mąstantis žmogus šių dienų visuomenėje visuomet atrodo tarsi keistuolis, vaikštantis tuo paribiu ir kurio idėjos kartais atrodo tiesiog deviantiškos. Gerai  tai, jog jis to neslepia. :)

“Veiksmams daro įtaką empiriniai atsitiktinumai, todėl, pasak KANTO, veiksmai negali būti laikomi laisvais. Iš to plaukia išvada, kad tik protą atitinkanti valia gali nulemti veiksmo dorovinę kokybę.
Iš atsitiktinių empirinių faktorių determinacijos žmogų išlaisvina pareiga. Pareiga pakeičia gamtinį būtinumą “būtinumu iš pareigos ir iš pagarbos [moralės] dėsniui”.”(Šaltinis).

Tiek žiūrint video, tiek ir klausantis paties lektoriaus susidarė vaizdas, kad tas gamtinis būtinumas apie kurį kalba Kantas šiuo atveju nėra niekuo pakeičiamas ir vadovaujamasi būtent juo. Galbūt tik taip galima ta išsvajota (tikroji) laisvė… Bet iš pirmo žvilgsnio - tai visiškas kraštutinumas ar, kaip murmėjo kažkas auditorijoje, tiesiog gyvenimo būdas. Tu pasirenki tokį būdą, antras, trečias… tūkstantis žmonių pasirenka, bet tai ir viskas. Kiti ima paskolas ir visą gyvenimą jas moka, nes ši sistema per giliai mus persmelkusi. Ir tai puikiai atsispindėjo paskaitos metu vykusioje diskusijoje.

Juokelis apie tai, jog gal tie žmonės, kurie pasirenka molinius, šiaudinius ar dar kokius alternatyvius būstus, turi ir tuos tikruosius, į kuriuos grįžta, pavyzdžiui, žiemą. O kodėl ne? Tai jau nebūtų toks kraštutinumas, tačiau nebūtų ir aklas vartojimas. Pagaliau taip būtų galima bent šiek tiek pajusti tą laisvę, nuo kurios tolstam kasdien. Gal būtent dėl to žmonės, esant menkiausiai progai, sprunka į sodo namelius ar kaimus ir būtent tai yra mūsų visuomenės bruožas, o ne jurtų ar namukų iš molio statymas.

Bet kuriuo atveju padėtis nėra katastrofiška tik dažnai mes pervetiname kažką, kas mums siūloma iš šalies, bet nematom tikrai puikių savų dalykų. Ir kas tada ta mūsų laisvė - pareiga, veiksmas iš polinkio..? Jei apskritai tai galima pavadinti veksmu. Ir ar galima įvardinti, kas ta laisvė…

Rodyk draugams

Istorijos pabaiga (?)

Parašė jignas | 2009-09-23 11:47

Prieš garsųjį nepilnamečių apsaugos įstatymą protestuojantis ženklas buvo užfiksuotas dar liepos mėnesį viename Suvalkijos miestelyje. O po poros mėnesių matome tokį vaizdą:

 

Arba kažkas panoro turėti tokį suvenyrą namuose, arba jis užkliuvo tvarką prižiūrintiems žmonėms ir buvo pašalintas. Bet tada kam palikti strypą? Kad būtų kur gėlių padėti ar kad būtų ką apsikabinti ir parymoti..? :)

Mano nuomone, abiem atvejais piešiniai pašalinti labai jau barbarišku būdu. Nors viskas čia susiveda - kvailas įtsatymas, tuomet pasirinkta, pavadinkim, necivilizuota protesto forma ir tada - dar necivilizuotesnė istorijos pabaiga.

Rodyk draugams

sekmadieniui

Parašė jignas | 2009-09-20 13:27

Sėdėjau vidury judrios Kauno gatvės. Mašinos zujo aplink, bet aš jaučiausi labai ramus ir saugus. Gal dėl to, kad sėdėjau troleibuse. Troleibuse, kuris gali važiuoti tik ten, kur eina laidai, tačiau šitas buvo ypatingas - su nukritusiais “ūsais”. Keista, nes ir be tų “ūsų” jis nebuvo laisvas. Nebuvom laisvi ir mes, bet bent jau saugūs. Primenu - vidury judrios gatvės. Kaune. Viduryje dienos. Seniai jau taip buvo.

Apsidairiau. Stovi mašina, kurios valstybinis numeris prasideda DEB. Pagailėjo žmogus pinigų matyt pilnam vardiniam numeriui, tai pusę įsigijo… Nusipirks ir kitą pusę kada. “Piktai paskenduolei vienodai jau…<…> O kad taip man…“.

Daugiau Manto/Wd40 nuostabių kadrų.

Tėtis kuičiasi palėpėj, ieško man K.Markso “Kapitalo”. Neskaitęs jo dar. Paskaitinėsiu.

Tiek.

Rodyk draugams

jei būčiau dj…

Parašė jignas | 2009-09-19 19:57

Pradėčiau Jason Forrest - Mashed (made with Star 6) (video čia irgi) ir baigčiau Invasion - Spells Of Deception (Boy 8-Bit Remix). Oi, gal nebaigčiau taip greit.. :)

Smagių šokių visiems. Gražaus savaitgalio.

Update: Užsimaniau bonus track’o Grum - Heartbeats (Weird Tapes Version).

:)

Rodyk draugams

įrašas be pavadinimo

Parašė jignas | 2009-09-15 17:44

Pirmiausiai perskaičiau kolegos “pamintijimus” apie tai, kad stinga tikrų dalykų. Po to - pesimizmu dvelkiančią blogoramą. Susimąsčiau. Ir ką sumąsčiau?

Keista situacija. Galiu kalbėti tik apie save, bet aš irgi esu vienas iš tų, kuris pastaruoju metu rašo vis rečiau. Neturiu tam laiko, bet už tai to tikrumo mano gyvenime kur kas daugiau. Naujos studijos, nauji žmonės, viena už kitą įdomesnės paskaitos, alus, konferencija, pasisėdėjimai su draugais, pasivaikščiojimai su šuniuku, lankymasis bibliotekoj, krepšinis, kažkokia krepšinio imitacija per televiziją, nauji namai ir dar daugybė smagių ar ne tokių smagių dalykų, kurie gali būti vadinami kasdienybe, bet apie kuriuos galima rašyti ištisus tinklaraščius, tačiau - galima ir nerašyti.

Ir šitą įrašą pirmiausiai planavau rašyti ant popieriaus, bet pristigo laiko. Labai apmaudu, nes minčių daugiau turėjau. Taip rašydamas būčiau gal šiek tiek priartėįęs prie to tikrumo, kuris dažnai būna tik mieli prisiminimai ar netgi savotiška fetišizmo forma.

Nesiūlau prisirišti prie visų tų E, prie amoralių politikų ar sumautos švietimo sistemos, tačiau neturiu idėjų, kaip pataisyti šią padėtį. Bet tikiu, kad jūs turit ir siūlau jomis pasidalinti. Pasidalinti bet kokiom idėjom, bet kuo pasidalinti ir tuomet matysime vėl guvią blogoramą ir džiaugsimės tikrais dalykais.

Rodyk draugams

“nu, tu duodi”

Parašė jignas | 2009-09-13 12:50

“Tornado” alaus reklama. :D Kai alų geria sveikindami vienas į kitą, tai čia jau nebe pasigurkšnojimas spoksant rungtynes ar panašiai. “Aukštesnis lygis” taip sakant.

Beje, kolegos rašė, kad būtent alus yra populiariausias gėrimas stebint renginius (koncertus, varžybas ir t.t.). Bet kad degtine neprekiauja niekas per tokius susibūrimus dažniausiai… Žodžiu žmonės tiesiog geria tai, ką gali nusipirkti. Tiesa -  ne visi… :D.

P.s. vartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove.

Rodyk draugams

žaidimai

Parašė jignas | 2009-09-12 15:24

Vykstant Europos krepšinio čempionatui neparašyti bent vieno įrašo ta tema būtų keista šiek tiek. Reikia suskubti, nes tuoj gali viskas baigtis… Nors ne visai apie čempionatą noriu pakalbėti.

Jei A.Kubilius džiaugiasi, jog šaliai pastaruoju metu labiau ir svarbiausia - iš blogosios pusės - rūpi A.Valinskas, tai šis turėtų džiaugtis mūsų šalies krepšininkų nesėkmėmis, nes R.Butautas pretenduoja į didžiausią pasipiktinimą keliančio tipo postą.

 Per vieną paskaitą dėstytoja paklausė, kas mums kelia didžiausią nepasitenkinimą pastaruoju metu. Minėjom krepšinį ir tuos politinius žaidimėlius, bet tokiu atveju galima pripažiti faktą, jog mūsų nuomones formuoja tik žiniasklaida. Aišku gal niekam ir neįdomu, kad mane nervina kaimynų šuo ar pan., bet kad problemų nematome tol, kol jų neparodo televizija ar kol apie tai neparašo kad ir vietinės reikšmės laikraštukas, tai savotiškas socialinis aklumas, kurtumas - žodžiu bukumas.

Buvo pikta žiūrėti į per televiziją virkaujančias laidų vedėjas, kurios vaidino socialiai atsakingas ar tiesiog jautrias, blevyzgodamos apie smurtą paauglių tarpe ar apie vandalizmu užsiimančias paaugles. Kitaip negu blevyzgos to pavadinti negaliu, nes paimti tikrai aktualią ir skaudžią temą ir daryti šou nieko rimto nepasakant yra prastas užsiėmimas.

Taip jau pasaulis surėdytas, tačiau, kai žurnalistas imasi sociologo, socialinio darbuotojo(nes pastarosios specialybės skiriasi žinokit), psichologo, pedagogo, politiko, policininko ir dar kitų vaidmenų, imi abejoti ar bent su vienu iš jų jis susitvarko. Berods ne.

“Graužikas” iš čia.

Kuo čia dėtas krepšinio čempionatas? Sakykit ką norit, bet viena didžiausių šios rinktinės bėdų yra psichologinis pasirengimas. Spėju skaudi tema, nes kaip tikri vyrai neverkia, taip tikri lavrinovičiai ar kleizos nesikalba su psichologais. Galbūt, bet nerviškai drebančios rankos tiktų barstyti aguonas ant bandelių, o negalėjimas susikaupti apskritai gali būti laikomas patologija. R.Butautas mėgina būti tuo multifunkciniu asmeniu, kuris vyrus nuramina, sustato į vietas, įkvepia ir t.t., bet pasišūkavimai “davai davai” kaip matėm padeda tik pilnutėlėj Siemens arenoj. Tai gal geriau ieškom komandai psichologo, o ne lyderio..?

Gražaus(,) pergalingo savaitgalio.

Rodyk draugams