SocialinėMechanika

Vakar lankėmės Marijono Mikutavičiaus koncerte Kaune. Hmm.. Rašau bakalaurinį, susiduriu su labai įdomiais žmonėmis ir, kai jie kalba apie komercijos persmelktą kultūrą, konkrečiau -apie klubinę kultūrą, man rodos kad gal dar nėra taip baisu, bet po tokių renginių, kaip pastarasis koncertas, tai suvokiu, kad tiesos tuose pastebėjimuose labai daug. Deja.

“Laisvalaikis” čia buvo prisidėjęs nemaža dalimi ir blemba kaip viskas sukomercinta, kaip viskas sukoncentruota į pelną, o ne į gerą laiką. Nuo vakaro žvaigždės “madingo pavėlavimo” iki pačių žmonių, kurie rodos atėjo pasirodyti kažkam, o ne tiesiog gerai leisti laiką. Smagu gi būna grūstis, kai žmonių daug, bet jie bent jau negrūda tavęs savo rankinukais milžiniškais ar subinėm neva gražiom bei bicepsais ir tricepsais visais tais.. :). Ir dar pikti žiūri.

Ai, svarbiausia tokiu atveju neprarasti geros nuotaikos ir tūsintis sau. Tą mes ir darėm. Tik liūdna kažkaip dėl to dirbtinumo, dėl viso mėšlo, kuris atima daug žavesio iš tokių renginių kaip gyvo garso koncertas.

Mikutavičiui irgi rašau tik 7, nes jis taikėsi prie publikos, bet vienu metu buvo susidaręs vaizdas, kad užsiimama chaltūra. Damn.

:)

…apie mikrobangų krosnelę ir tai du trilijonus kartų įstabiau nei visos Eurovizijos kartu sudėjus:

Ačiū už šitą video poniai Rasai Jautakytei.

Kikenom:))).

Jei “Socialinė Mechanika” būtų gyva būtybė ar tai mokėtų rašyti laiškus, tai atsiųstų Jums visiems tokį štai papezėjimą neva anglišką, nes “SM” būtų amerikoniškos tautybės:

“Hello, you know.. today is my day. Today is my 1st birthday. Thank you dear readers, visitors. This year was amazing with you. Cheers.”

Tai su gimtadieniu, mano mielas tinklarašti.

Idėja tai kilo iš to, jog susimąsčiau, ką “mato” vienas ar kitas žaidėjas:). Pavyzdžiui vienas iš mėlynųjų gynėjų:

Daugiau ar mažiau jis “mato” tokius vaizdus:

Dar keletas vaizdų tiesiai iš stalo futbolo aikštės:

Tiesiog pasiilgstu šio žaidimo. Damn.

“Pavarytume” ne ką prasčiau:). Nepersivalgykit šašlykų ir nepaskęskit jūrose. Ir atsiminkit, kad gražiausi dalykai šiame sviete yra NENUPERKAMI:). Tai reikštų, kad jiems nebūna jokių nuolaidų ar išpardavimų…:P

Su savaitgaliu.

Daugiau Rimvydo fotkių čia.

“

“Kaip tapti kūrybos vadovu reklamos agentūroje”

Labai atsipalaidavęs bičas pasokoja apie tai, kaip jis dirba reklamos agentūroje kūrybos vadovu (lietuviškai - creatyvu ) nemokėdamas piešti, dirbti Photoshop’u, rašyti tekstų, programuoti. Nepaisant to, jis turi savitą ir reikia pasakyti, gana paprastą požiūrį į reklamos verslą ir jį supančius vakarėlius, porno žvaigždes, malūnsparnius, Kanus, žmones ir santykius su jais.

Sako, kad po šio pasisakymo padidėjo reklamos agentūrose  norinčiųjų  dirbti skaičius.

Pirmas: Ką dirbi?

Antras: Nieko.

Pirmas: Ai tai tu creatyvas?

“

http://pecha-kucha.lt/

Ne agentas Smitas, o agentas Pifas:).

Bet ne esmė, nes sirgti dar blogiau negu turėti vienu kitu milijonu mažiau. Tik anąkart mes su pussesere įsišnekom apie sunkmetį ir kaip jį išgyventi. Labai paprasta - reikia padėti vieni kitiems. Ji sakė, kad berods Estijoj egzistuoja mainų sistema. Kai už darbą kitam žmogui atsilygini darbu. Vieni gi moka kalti vinis, o kiti įsiūti sagas. Pavyzdys labai primityvus, bet viskas ir prasideda nuo primityvių dalykų. Kad ir štai šįryt stiprus draugas atvažiavo ir padėjo mums su tėčiu akmenį išrident tokį. Aš jam galėčiau padėt, pavyzdžiui, stogą dengti. Ok, mes draugai, bet padėti nepažįstamam žmogui dar įdomiau.. Ne?:)

Tai tiek pamąstymų.