Aš tai irgi už tai, kad suimtieji nesėdėtų dyki…

…o ši rodyklė rodo į…

..Kauno tardymo izoliatorių(A.Mickevičiaus g. 11)…

..įdomu, ar įėjimas pro paradines duris, ar visgi yra koks slaptesnis kelias.

(atleiskit už itin prastą paskutinės foto kokybę).

Skant, duok blogeriui fotoaparatą, tai visokių pievų prifotografuos… :).

Suvalgau šįryt varškės sūrelį ir pasijuntu įtartinai sotus. Pagalvojau, kad tikriausiai visi tie E kalti. Pažiūriu į pakuotę. Pasirodo, kad suklydau.

5 gramai sūrelio. Štai ko man trūko. Dėkui.

Kur kas rimtesnis dėkui tiems, kurie apžvelgia “Maximos šturmą”. Čia ir čia.

Apibendrinant galima pasakyti, jog vienam štai iki laimės trūksta 5 gramų sūrelio(pirkto dieną), o štai kitą “veža” naktį įsigytas tualetinis popierius. Ne bet koks - su 40 procentų nuolaida. Gal baikit apipisinėt (atsiprašau, bet kito žodžio neatrandu) žmones ką?

Tele Bim Bam - Tilili Tilili (d&b remix)

O tada dar palinguojam pagal…

METRIC - Rock Me Now

Šiandien alus. O per gavėnią galima šokti…(?)

Vaikų namuose prie vienos savanorės socialinės darbuotojos iš nugaros prieina mažas berniukas. Prieina labai arti. Pastoviniuoja ir atsisukusiai merginai nedrąsiai sako: “Jūs labai skaniai kvepiate”. Mergina nelabai žino, ką atsakyti, tiesiog nusišypso vaikui ir bando su juo kalbėtis. Po kiek laiko berniukas dar kartą pakartoja: “bet jūs taip skaniai kvepiate.” Jo akelėse galima pamatyti ne tik meilę gyvenimui, bet ir savotišką sumišimą, daugybę prieštaringų jausmų…

Mergina kiek sutrinka, nes ji tikra, jog specialiai nesikvėpino. Ir susimąsto, kuo ji taip galėtų kvepėti. Kiek vėliau, prisiminusi berniuko žodžius, nejučia uodžia savo rankovę. Keista. Juk nieko ypatingo. Ji tiesiog kvepia… savo namais.

“…tilili…”

Žmonės rašo eilėraščius, kuria muziką, skaldo pokštus, dainuoja, rašo tinklaraščius. kuria dizainą, politikuoja, piešia, didžėjauja, programuoja, užsiima moksliniu darbu… Vieni tai daro “geriau” kiti “blogiau”. (Kažkas yra sakęs, kad postmoderni visuomenė yra vidutinybių visuomenė). Bet apie vienus kalba masės žmonių, o kiti taip ir lieka savo kiemo herojais. Keisčiausia, kad ta riba… ji labai neaiški.

Rašau bakalaurą ir vis daugiau sužinau apie klubinę Lietuvos kultūrą. Undergroundas, populiarieji klubai, masiniai renginiai, privatūs vakarėliai. Viskas vienaip ar kitaip susiję, viskas banguoja. Esmė tame, kad tai galima pritaikyti bene visose gyvenimo srityse, bet vis dažniau pastebiu mūsų šalyje tai, jog šaknis pas mus įleidę konkrečios asmenybės ir juos išjudinti… Turi būti žiauriai kietas, gudrus ir pan. Ir vistiek to neužteks. Nes nu Lietuva turi vieną psichologą, vieną sociologą, porą politiką išmanančių tipų, penkis humoristus, tris blogerius, dainininką ir dainininkę, dizainerį, DG… Plius tie patys žmonės kartais atlieka kelis vaidmenis:). Ai, krepšininkų 12 sukrapštom kas keletą metų. Bet ir jie balansuoja ties šaumenų riba. Ir tada nebelieka vietos:).

O labiausiai užknisantis dalykas yra tas, kad visuomenė yra taip suvystyta, jog pasitenkina tariamai charizmatiškų asmenybių veikla. Tada atsiranda tokie reiškiniai, kaip paksizmas, bet čia jau kita tema. Beje tariamai banali, bet, mano nuomone, visiškai neišnagrinėta. Rašys dar ateities kartos iš to disertacijas…

Iš esmės šitam įrašui mane “įkvėpė” Pareigytė vs. Vaišnoras tema. (Ir dar Empti daina “4 milimetrai”).

Kartais į audras stiklinėje kviečiami ne visi. Na, nebent atsinešit savo ledinukų.

Gauta čia

Užvakar buvau Kauno apygardos teisme. Įstabi vietelė.

Įsikūręs šis teismas vietoj kino teatro “Senasis trestas”. Antrame teismo aukšte netgi galima rasti fotografijų parodą, kaip vyko rekonstrukcija. Tiek iš išorės, tiek ir viduje viskas dvelkia santūrumu. Nors juodos, baltos ir ryškiai raudonos spalvos deriniai kai kur man asmeniškai nepasirodė tinkami.. Pavyzdžiui ryškiai raudonos teisėjų kėdės. Tačiau visi šie dalykai berods labiau rūpi tik tokiems tipams kaip aš, kurie viešuose teismo posėdžiuose dalyvauja tik kaip pašaliniai stebėtojai.

Paties teismo posėdžio dalyviai atrodė labai įvairiai. Vieni - nervingi, susikaupę, o kiti netgi išsiblaškę šiek tiek. Tirta nužudymo byla. Apie visą tai galiu pasakyti, jog patirtis velniškai įdomi. Tiek stebėti teisėjų, prukuroro ar advokato darbą, tiek ir liudytojus bei kaltinamą asmenį. Ateinatį pirmadienį dar teks keliauti išklausyti nuosprendį. Buvo pasiūlyta totalizatorių rengti studentų tarpe, bet nelabai žavi mane ši mintis.

Tardamas baigiamąjį žodį, galiu pasakyti, kad tikiuosi, jog neteks pakliūti į šią įstaigą kaip kaltinamajam. Nors ir suvokiau, kad gali būti, jog kiekviename iš mūsų slypi nusikaltėlis. Kas nusprendžia, ar tokiais tampame “oficialiai”..? Čia jau kitas klausimas.

Bet gal ne dėl to, kad nėra darbo statant namukus, automobilius ar lėktuvus…

Turėjot Lego? Kokį? Aš turėjau gaisrininkų brigadą.

Vat.

Postmodernūs daigeliai.

Šitie pumpurų nesukraus. Deja.

Čia apklausa, apie tinklaraščių rašymą, mikrobloginimą ir t.t. Sudalyvaujam?

Čia derėtų balsuoti už Plastic Rocket & Miss Sheep - “Slow”.

O čia galima daryti. Darom?

+BONUS “čia”.

Čia galite pasitikrinti savo Teleloto bilietus.

* įrašo pavadinimas - citata iš Justino Jankevičiaus kalbos Humoro klubo pasirodyme Kaune.

Jis apie “turistus” iš kaimo, vaikštinėjančius po prekybcentrius, pasakojo… Aš savo ruožtu panašiu turistu pabuvau prieš savaitę Šiauliuose. Turėjau daug laiko paslampinėti po prekybos centrą, kurio nuotrauką matote žemiau.

Ką mačiau? Oooo. Buvo šeštadienis ir visai neseniai buvo atsidaręs “Akropolis”, bet žmonių “Saulės mieste” netrūko. Ir tokių visai gražių sakyčiau:). Tiesiog miesto žmonės vaikštinėjo po parduotuves(plius vyko kažkoks pasirodymas pirmame aukšte), o “turistų” berods buvo tikrai nedaug. Nors nieko prieš juos neturiu. Tik šiaip nelabai pačius prekybcentrius mėgstu. Anksčiau maniau, kad dėl to, jog madinga nemėgti, bet dabar vis labiau suvokiu, kad išties mane jie vargina. Plius prekės labai suprastėjo.

Ai, o grįžtant prie Šiaulių, tai jie gi vadinami Saulės miestu. Ir prekybcentris taip vadinamas.

 Kur buvai/esi? Saulės mieste “Saulės mieste”:). Girdžiu, nereikia kartoti.

Ketas lipa ant kolonėlės ir “sako”, kad baigčiau pezėt. Baigiu. Einam žiūrėt “Žinutė butelyje”.