Jei 17-ame amžiuje valdovo kūnas turėjo didelę simbolinę reikšmę ir vien jo portretas, kabantis kokio nors bajoriūkščio dvare, primindavo, ”kas čia bosas”, tai kaip yra dabar?
Juk tenka kartais išgirsti pasakymą “valstybės galva”, bet ta “galva” jau nebepuošia mūsų namų sienų. Mums tai primenama kiek kitaip. Aš bent kartą šalies prezidento atvaizdą pamatau, vartydamas šeštadienio spaudą. Ten vis būna apklausų rezultatai…
Štai dabar jau kurį laiką mus pratina prie “valdovės” moters. Juk berods ateinančius keletą metų Lietuvą(a.k.a. drąsi šalis) atstovaus ir reprezentuos viliuosi drąsi, tvirta, sumani asmenybė. Nors neskirstau pareigų į moteriškus ir vyriškus, bet juk mūsuose tai dar vyksta gan smarkiai. Todėl primenu, kad prezidentė bus moteris. Galbūt mums būtent to ir reikia.
Tada išgyvendinsim iš savęs visus nepilnavertiškumo kompleksus, fobijas, siaurą požiūrį. Imsim mąstyti greitai ir ne tik apie save, neverkšlensim, šypsosimės lietuviškomis, o ne rytietiškomis ar vakarietiškomis šypsenomis… Gerai jau gerai - užteks, kad apskritai šypsosimės:).
Tik man tada neaišku, ką mes darėm pastaruosius 19 metų. Buvom tvirtistatybininkai, ne tokie tvirti gamtosmylėtojai ir dar velnias(rusiška pavarde) žino kas. Jeigu šalies va(l)dovas, o tiksliau jo kūnas(čia norėjau prirašyti žodį “visas”), ir šiais laikais atspindėtų šalies jėgą, drąsą ir pan., tai kol kas nėra ko stebėtis, kad “truputį” nugrybavom į lankas.
Bet viskas tik gerės. Ar nea?
p.s. ar nekeista, kad išgirdus žodį “valdovas”(tiksliau “valdovų”), prie jo lyg ir norisi priklijuoti žodį “rūmai”…
Rodyk draugams
Nauji komentarai