SocialinėMechanika

Užskaitau šitą arbatą  (tą baltą…) ir šitą šokolado rūšį. Neužskaitau visų komercinių lietuviškų Tv kanalų penktadienio vakarą. Apskritai neužskaitau jų. Užskaitau dainos pateikimą, bet neužskaitau merginos atlikimo ir Deivio su jo “Take on me, Lietuva…”. Visiškai neužskaitau tokio PR ir “Zebra” interneto. Ir D.Motiejūno žaidimo. Jau vieną tokį turėjom… Gana. Reiktų dabar užskaityti ką nors. Tada užskaitau tokią dovaną, o tiksliau jos pateikimą ir dar tuos guminukus “papigiai”. Ai, dar tokias fotosesijas:). Keista…nesu tikras dėl šito. Tegul būna per vidurį, nes dėmesį patraukė. Bet štai esu visiškai tikras dėl šito blog'o  - užskaitau. Užskaitau ir pasakymą, jog sunku pratybose - lengva mūšyje. Neužskaitau krepšinio komandos padrikumo ir nesugebėjimo po tų pačių pratybų kartu bent kokio ten limonado išgerti. Tiesą sakant, neužskaitau savęs šiandien, nes isterikavau neišklausęs ir net pats nesuvokiu kodėl. Ir dar neužskaitau už apsimetinėjimą, kad “nesuvokiu kodėl”. Užskaitau BSLS vietą, bet tik todėl, kad pats seniai ten buvau:). Nors realiai Kaune nėra pasirinkimo, deja. Šiandien atradau todėl užskaitau. O, pradėjo rimuotis ir tai laikysiu ženklu, jog reikia baigti. Tiek šiam kartui.

Savaitgalį pasitikčiau gan trankiai su Zombie Nation - Forza(Fukkk Offf remix)

ir Guns N’ Roses - Welcome to the Jungle(dj DLG electro remix)

Gal kiek “bukoka” muzika, bet kažkaip tikram menui nėra nusiteikimo:). O tos gitaros nėra jau taip ir blogai.

(panašių foto rasite čia)

Esu tikras, kad jis nepasileis, kad ir kaip sunku jam būtų išsilaikyti… Apmaudu, kad žmonės ne tokie stiprūs. Ką galvoja praeiviai, galite pamatyti čia, o ką galvoja vabaliukai?:) Šitas spėju džiaugiasi savaitgaliu… Pasekime jo pavyzdžiu!!!:)

Gal labiau “twitterinis” įrašas, bet nesvarbu. Esmė tame, kad vakar per TV mačiau vieno prekybcentrio iš “N” raidės reklamą, kurioje kažkaip ten išvedžiojama, kad nors žmonės dar gėdijasi prisipažinti, bet jie vis dažniau apsipirkinėja prekybcentryje “N”. Hmmm :D Jei turit tą bėdą, kad jums gėda apsipirkinėti prekybcentryje “N”, tai galit lengviau atsikvėpti ir dar šitą dainą paklausom.

Kartais toks vaizdas, kad per anksti einu miegoti:). Aną vakarą atsiguliau ir štai ką sumąsčiau:

1. Kad reikia pradėti rašyti tinklaraštį, kodiniu pavadinimu “Seimo nario patarėjas”. Bet tam reikia ne tik išradingų asmenybių, bet ir laiko nemažai. Užsiimkit kas nors tuo:). Kaip viskas turėtų atrodyti? Trumpi, logiški(o kartais gal ir nelabai), ironiški arba tiesiog protingi ir pagrįsti pasiūlymai seimūnams. Dykai. Na, ir 141 RSS prenumeratorius iškart turėtų būti garantuotas. Dar patarimus galėtų siųsti visi žmonės… Kažkas juos atrinktų ir publikuotų. O ir komentarų jaučiu kiekvienas išradingesnis patarimas susilauktų. O gal tikrai seimūnai užsuktų ir patys pakomentuotų… Nes jie juk “atitolę nuo tautos”… Tai ar ne puikus būdas suartėti su tauta?:) (iš pastarojo sakinio dar viena mintis kilo dėl blog'o ta tema). “SST” (skamba kažkaip panašiai, kaip “STT”)- Suartėkit Su Tauta. Ir tokiame tinklaraštyje galima būtų tiek patarinėti, tiek ir išsakyti tam tikras pastabas ar užduoti klausimus seimo nariams. Žodžiu neformaliai papolitikuoti.

2. Idėja apie tai, kad “lietuviai irgi šypsosi”. Bet gal jau yra kažkas panašaus? Kasdien po besišypsančio lietuvio nuotrauką ar net kelias… Pradėti nuo šeimos narių ir skleisti šypsenas tautai:). Tik vienas dalykas apmaudus, kad svetainė “lis.lt” jau yra. Galit patikrinti, kas per svetainė www.lis.lt. “Lis”, “lyja”, “Lietuva”, “lietus”, “šypsojimasis”… Tiesiog būtų tinklaraštis, kuriame kiekvienas lietaus šalies gyventojas galėtų “susigadinti nuotaiką”:). Nes lyg ir kalbama, jog mes nemėgstam šypsotis ir pan. Laužyt stereotipus gerai, o tinklaraštis, mano galva, viena patogesnių priemonių tai daryti.

Jeigu kas nors jau tuo užsiimat, tai puiku. Noriu tuomet sužinoti apie jus. Ir nesvarbu, kad mano idėjos neoriginalios visai. Čia gi ne Eurovizija.

Ok, apgavau - kalba eis apie vieną herojų. Ne, ne apie “kolegą blogerį“ Roką Žilinską. Apie Chuck'ą Norris'ą. O, beje,  jis neturėtų būti vienas tų bičų, kurie padės žmonijai įveikti visas negandas šio meto? Dabar pagalvojau, kad gal aš daug apie jį nešnekėsiu… Maža kas. Tik norėjau prisipažinti, jog šito žaidimo nežaidžiau dar, o jis tikrai ne pats naujausias. Tik jeigu jūsų kompiuteriai “paveš”…

Šitie nėra mano mėgstamiausi tiesiog juos valgiau paskutinius. Ir beje po gana ilgo laiko. Kodėl apie tai kalbu? Nes man saldainiai dėželėje visad asocijuojasi so kyšininkavimu:). Puikus straipsnis apie kyšius, jei dar neskaitėt, yra čia, o aš taip pat norėčiau pasvarstyti apie saldumynus ir kyšininkavimą. Aišku dabar šito dalyko niekas taip nevadina ir tai paprasčiausias dovanojimas ar daiktais išreikšta padėka, bet man tai paprasčiausias kyšis:). Nevertinsiu šito reiškinio…

Būtų visai įdomu padaryti tyrimą, bet dabar galėčiau paspėlioti, jog dažniausiai tam tikri asmenys, vykdami pas kitus asmenis į susitikimą su savimi atsigabena ir saldainių dėžę(plius tikriausiai dar ir kokio gėrimo su laipsniais). Ir taip berods dažniau elgiasi vyresnio amžiaus verslininkai ar tai valdininkai. Nes “tokia tradicija“. Nors yra tekę ir man padėką išreikšti saldumynais, bet taip prašė:). Tai aš buvau labai banalus ir nupirkau “Raffaello”. Pastarieji saldainiai tai išvis jaučiu yra dažniausiai dovanojami saldumynai Lietuvoje. Net ir reklama jų buvo su balerina, kuri gauna saldainių po pasirodymo.

“Smagu”. Smagu, kad yra nusistovėję tam tikros tradicijos ir nereikia daug sukti galvos, ką čia “kyštelėjus”:). Vyksta “socialinė mechanika”:-P. Saldainių dėžę neši ir neprašauni. Tai man, jei kas nešit kada, tai arba tų “rafaelų” arba… tokie būdavo saldainiai “Nida” dėželėj(esu tikras, kad dar yra tokių..). Arba karamelių, o “iš bėdos” šitų. Bet nebūtina.

Kokioj mes šalyje gyvenam? Drąsioj? M.Tvenas sakė, jog drąsa - baimės priešprieša. Ji gali valdyti baimę, bet negali jos įveikti. Aš tai tik pasitikslinau. O matėt NBA reklamas šitas?

Man patinka. O Lietuva čia dėta tuo, jog, manau, visai šauniai tiktų mums panaši reklama. Ir su “amazing” ir dar visokių “smulkesnių” galima prigalvoti. “Lithuania. Where Kubilius happens.” “Lithania. Where “Maxima” heppens” etc. Dabar nelabai galvojasi:).

p.s. visa daina, skambanti fone, štai čia. Rekomenduoju išklausyti.

“…keep in touch with home by phone.”. Tiūriūrių, tiūriūrių...:).

retroyoutube.com

Yra tokia hip-hop'o grupė Lietuvoje G&G Sindikatas. Faktas. Ir štai visai neseniai jie išleido naują albumą(nors nelabai informatyviai čia aprašo, bet vis gi kolega..). Girdėjau gandus, kad šitas cd kainuoja 30 litų. Manęs tai nenustebino, nes pristatydami šį albumą patys grupės nariai porino, jog darbo įdėjo daug, knygelė su tekstais dar ten kažkas ir kad pinigų jie už tą savo darbą pareikalaus atitinkamai. Nei man tos knygelės reikia, nei ką, bet yra kaip yra. Norisi to albumo. Tai štai pasiūliau vienam draugui tokį planą. Pirksim šį albumą kartu(kaip miiiiela, ne?):). Kodėl taip nusprendėm?

1. Norim paremti atlikėjus, nes jų darbas tikrai neprastas.

2. Po 30 litų mokėt nenorim, bet albumą turėt norim.

3. “Išvien” - toks albumo pavadinimas. Tai mes ir pirksime “išvien”(žodžiu kartu, bendrai…).

Kaip mes jį dalinsimės? Draugui ta knygelė stebuklinga. Ai, tebūnie jam visas dėkliukas kompakto, o man kompaktas tada.. Juo kauju gi. Dalinsimės pagal tai, kiek pinigų investuosime. Aš duosiu 10 litų, o draugas 20 Lt. To pasekoje jam liks originalas, o aš pasigaminsiu vieną kopiją ir klausysiu sau. Tik dar va reikia išsiaiškinti, ar galima taip daryti. Ta prasme ar galima pasidaryti vieną kopiją sau. Kažkur skaičiau ar tai įsivaizduoju, kad skaičiau, jog galima, nusipirkus albumą, pasidaryti sau vieną jo kopiją. Ar yra čia tiesos bent kiek? Nes iš esmės tai tik todėl ir rašau šitą įrašą, bo vaidinti, kad remiam atlikėjus, o tai daryti pažeidžiant įstaymus tai kažkaip debilavotas reikalas…