SocialinėMechanika

…arba arbatos, sulčių, kokteilio pieniško…:).

Bruce Springsteen - Streets of Philadelphia

Nesakau, kad nosis politikams iškart tokia turėtų išaugt. Ne, tai gali vykti pamažu, nes gal tuomet atsirastų tokių, kurie susimąstytų, kad reikia paisyti kai kurių savo pažadų… Atsibunda koks ten lakūnas vieną rytą nuo žmonos(aišku, jei jis su ja miega) priekaištų, kad kažkas jai duria. O gi noooosis:). Aišku pinigų turi jie, tai dar kurį laiką nusioperuotų tas nosis. Bet po kiek laiko atsirastų dar viena lietuviška patarlė, kad “kas nemeluoja, mielas vaike, tam ir nosies operuot nereikia”.

Pirmą kartą pamatęs jūrą aš… tiksliai nepamenu, bet berods suklykiau “jūrąąąąąąą” ir puoliau link jos:). Kaip iš tikrųjų gera būti mažu vaiku ir viską pamatyti/išbandyti pirmą kartą. Nors realiai toks stebuklingas mažo vaiko sindromas mus lydi visą gyvenimą. Kai pirmą kartą paimi į rankas iPhone, kai pirmą kartą pamatai gyvą karvę(ar kokį kitą naminį gyvūną), kai pirmą kartą kyli lėktuvu, kai pamatai Eifelio bokštą, kai ragauji ryklienos, šoki parašiutu, balsuoji(?), pagaliau - pirmą kartą bučiuojiesi ir t.t. “Viskam būna pirmas kartas”. Kad ir koks jis - visada įdomu jį prisiminti.

Labas. Aš Ignas. Mano mėgstamiausi milteliai yra Ariel. Norėčiau kada nors būti didžėjus. Nufilmavot? Gerai.

Stephan Bodzin vs. Marc Romboy - Ariel

dar ir šitą:

Marc Romboy vs. Booka Shade - Every Day In My Life

Važiavau šiandien vakare į tėviškę ir pro didžiulį juodą bet skylėtą debesį į mane vis žvilgtelėdavo mėnulis. Superinis vaizdas toks, bo debesis atrodė arti, o mėnulis toli toli už jo. Bet parvažiavęs namo pamačiau, kad debesis liko kažkur šone, o va mėnulis man šviečia visu gražumu. Reiškia, kad aš gyvenu anapus debesies:).

Jei rimtai, tai šiandien viena iš tų dienų, kai mane džiugina smulkmenos, kai liūdnas žvilgsnis sukrutina kažką giliai giliai širdyje ir kai viskas atrodo tiesiog paprasta. Savotiška ekstazė.

Benzinas pinga, vakarai šiltėja(koks po šimts gražus vakaras…lyskit bent trumpam į lauką), sakė anglys brangsta, bo rysai laukia rinkimų, tiksliau žiūrės kaip seksis jų patikėtiniams Lietuvoje, o paskui spręs kaip čia su ta anglim… Žodžiu stebuklų metas.  Dar plius mano favoritiškiausia komanda žlunga atseit. Bet šiaip… tikiuosi ekstazė nesibaigs rinkimais.

Vakar perskaičiau vieną pasakymą man labai patikusį: “Nelėk greičiau, nei skrenda tavo angelas sargas”. Čia buvo taikoma vairuotojams, bet štai šiandien tokia diena, kai mačiau neįprastai daug bėgiojančių žmonių:). Vieni bėgo į troleibusą, kiti bandė spėti pereiti gatvę, kol pėstiesiems dega žalia šviesa, treti bėgo šaligatviu kažkur… Žodžiu skubėjo žmogeliukai. Gal vėlavo, gal nenorėjo stypsoti ūkanose, gal ką nors vijosi… Apie rūką jau mačiau rašinėjama, o apie vėlavimą…pagalvojau tik, kad jei vieną dieną imtų visi ir sugalvotų pavėluoti kas į darbą, kas į mokslus, kas į pasimatymą. Vėlavimo diena būtų tarptautinė, bet jeigu taip pasielgtų visi, tai vėlavimas dingtų, bo išliktų tik numatytos valandos ar minutės. Nes jei, pavyzdžiui, pilietis Z sugalvoja pavėluot į rytinį autobusą, o to pasekoje ir į paskaitas, o autobuso vairuotojas irgi sumąsto tądien vėluot, o dėstytojas užtrunka kur nors ir štai atpėdina Z’tas į sustojimą pavėlavęs, o žiūri - jo autobusas..ir “tenka” važiuoti, nuvažiuoja į paskaitą neva pavėlavęs, bet vėl mato, kad dėstytojas atbėga visas uždusęs iš konferencijos kokios ten. Ir vėlavimo nebėr:). Tuo pačiu ir angelas sargas ramiai visur spėja. Svarbu tik kad jis nesugalvotų vieną dieną imti ir pavėluoti.

Ai, dar vakar buvo toks šposas. Vakaras, mašinų nedaug, todėl eidami per gatvę su draugu pora kartų pažeidėm taisykles ir ėjom, kai mums degė raudona. Čia viskas vyko vienoj sankryžoj, bo ten taip įmantriai bandėm ją pereiti. Tik va trečiasis šviesoforo signalas mums jau buvo žalias, bet, tika pora kartų ėję per raudoną signalą, mes sudvejojom ties žaliu:). Po to man tas draugas papasakojo, kaip Vilniuj anadien jį, važiuojantį motociklu, sustabdė policininkai, bo jis pervažiavo sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui. Įsuko į degalinę žmogus, pilasi degalus ir prisistatė pareigūnai.. Sako “viską matėm”, tada jis puolė teisintis… Viskas truko apie pusvalandį, kai galiausiai vienas iš policininkų pasakė “Rimvydai, būk tu žmogus, duok nors ant butelio”. Tai Rimvydas sako “Ok, kokį jums paimt?”. Policininkas sakė pats galįs nusipirkti… Tai tikriausiai už 50 litų nusipirko ką nors padoraus:).

Tai va. Savaitgalis jau. Balsuot pyškėsim.

Pasirodo šiandien vyko kažkas panašaus į dėstytojų streiką. Man apie tai pasakė vienas kolega, kuriam nebuvo vokiečių kalbos paskaitos, bo dėstytoja atėjo, atsisėdo ir pasidėjo lentelę “aš streikuoju”(ar kažką tokio). Bet nei mūsųdėstytoja, nei dėstytojai, kurie vedė paskaitas gretimose auditorijose, atrodo nebuvo linkę streikuoti. Ok - mūsų paskaita prasidėjo pusę 12, bet čia man visvien solidarumo trūkumas. Tikslaiau streikas praranda visą prasmę, kuomet to imasi tik pavieniai asmenys. Bet apskritai turėtų būti gėda ne dėstytojams, o mums, kolegos studentai, bo šiuo atveju dėstytojai tik rodo tam tikrą pavyzdį, kuriuo mes vargu ar paseksime. Man asmeniškai gėda, nes idiotiški sprendimai toliau klampina mus į neviltį visokiariopą, o mes, slėpdamiesi po nekomfliktišku mentalitetu, ar tieisog deklaruodami tai, kad mūsų visvien niekas nesiklauso,  neprotestuojam. Ar protestuosim tada, kai reikės mokėt pinigus už mokslą, nes kažkodėl turėtas pažymių vidurkis kažkur ėmė ir išgaravo? Juk patogu būti patogiais. Aš tai dažnai keikiu save dėl tokio požiūrio, bet matyt per menkai..

Va tikras bachuras bus tas, kuris pirmas į mūsų kraštą parsivarys šitą aparačiuką:). Ne, aš nesu BMW fanas joks. Gal kas turi minčių, koks galėtų būti to kūrinio, skambančio fone, pavadinimas?

BMW GINA Light Visionary Model: Premiere

How To Download and Convert YouTube Videos:

Sakau gal kam pravers:).