SocialinėMechanika

“Erotinė Richardo istorija” - filmas, kuris “visiškai neliptų Amerikoje”, kuriame “kiekvienas žmogus gali atrasti bent dalelę savęs”… Taip mes kalbėjom po filmo, kurį šiaip jau galima pavadinti dramatiška pornografija, tačiau tai, kad viskas vyksta Paryžiuje, reikalauja būti pavadinta erotika. Richardas - lyg ir menininkas, tačiau svarbiausia - žmogus, ieškantis visumos, pilnatvės. Pagrindinis ieškojimo pagalbininkas yra jo penis. Beje, dar yra ir labai jau charizmatiškas draugelis, kuris mina dviratį, kuris “renka” merginas ir kuris galiausiai randa pilnatvę, bet, atvirkščiai negu Richardas, jis tai padaro su viena moterimi.

Į šį (N-18) filmą be abejonės galima pažvelgti įvairiai ir žiūrint tik paviršutiniškai, tai gali pasirodyti tam tikras genitalijų paradas, kuomet dulkinamasi tik tam, kad patenkintum gyvulišką aistrą.(Bet mes juk ne toki:).) Iš kitos pusės, tai savotiškas blaškymasis, ieškojimas…būsena, kuri gali apimti bene kiekvieną ir kurią mes slopiname visą gyvenimą. Slopiname sau priimtiniausiais būdais. Bet čia tiksliau reiktų sakyti - visuomenei priimtiniausiais būdais. Ir tai yra savotiška kova, kuri įtraukia, kuri reikalauja pasirengimo… O gal tikrai “lengviausias būdas gyventi - apsimesti kvailiu”?

“…ateik į mano namus… o kur jie?.. tai mano širdis…”.

Plius garso takelis, kurį būtinai įsigysiu. Taigi rekomenduoju:).

Homo sapiens sapiens arba žmogus. Pasakose sakoma, jog pradžioje buvo kažkaip taip. O šiaip be viso kito ši rūšis turi dar ir tokį nuostabų dalyką kaip laisvalaikis. Nors gal mes ne vienintelė rūšis, galinti tuo džiaugtis… Nes medžioti irgi yra savotiškas darba, o, kad, pavyzdžiui, statyti užtvankas darbas tai tikrai nevertėtų ginčytis. Labai smagu, kai darbas teikia ne tik materialią naudą, bet ir leidžia mokytis, įgauti vis naujų įgūdžių. O dar šauniau, kai būtent laisvu nuo darbo metu gali nuveikti kažką tokio, kas leistų pajusti, jog protingasis žmogus dar šiek tiek paprotingėjo:).

Paskaityti knygą ar šiaip kokį leidinį, nueiti į teatrą, kiną, pažaisti šachmatais, padiskutuoti su draugais, pravėdinti smegenis gryname ore, ką nors rašyti savo malonumui, skaniai pavalgyti.. Ką dar? Ką dar? Žinot, vien blogosferoj galima rasti krūvas idėjų, kaip “sapiensėti“. Taip. Tik neužtenka vien paskaitinėti, palinksėti galvele. Bet juk laisvalaikis yra savotiškai šventas reikalas, kuris priklauso tik konkrečiam žmogui. Aš tik siūlau bent kartais jį praleisti smagiai, bet kartu ir naudingai:).

***

*čia turėtų būti kokio protingesnio žmogaus nuotrauka, bet paskui dar kas įsižeis, kad ne jį/ją įdėjau:).

Vat būtent - kad ir kas benutiktų, reikia džiaugtis, kad nenutiko blogiausias variantas. Kvaila, mulkiška, naivu…? Gal aplinkiniai ar net artimieji palaikys tave(ir mane) nerūpestingu ar dar ten kokiu, bet juk tas gyvenimėlis labai jau banguotas. Tik pasigirk, kad “gyveni gerai” ir boom(malka ant kelio ar dar koks biesas…). Nors ir toliau gyveni gerai, bet kitą kartą paklaustas jau apsvarstai savo atsakymą. Aš visada sakau, kad viskas gerai ir viskas tik gerėja. Tai veikia. Taip pat veikia ir mašina su dviem nusprogusiom padangom…(tiesiog reikia jas pakeisti). Net geriau negu prieš incidentą veikia.

Ir tada perki prekybcentry kasdienines prekes kelias, o kasininkė iš tavęs(manęs) paprašo 7,77 Lt. Mirkteliu akį ir parpėdinęs namo kikenu žiūrėdamas Draugus. Viskas gerai ir viskas gerėja. :)

Savaitgalis įspūdingas. Todėl, kad F1 vyks naktį, kad LR su Žalgiriu žais…:) Dėl kašio tai nieko čia įspūdingo, bet va naktinės lenktynės… Reiks paspoksot. Man tai čia atvirkštinis efektas toks ta pramse, jog kompiuteriniuose žaidimuose jau nuo neatmenamų laikų būdavo galima pasirinkti galimybę formule važiuoti naktį:)(čia kalbu apie prie teliko prijungiamus pirmuosius žaidimų kompus). O juk dažniausiai žaidimai būna kuriami pagal tai, kokia esti tikrovė(aišku nebūtinai…). Bet kuriuo atveju turėtų būti smagu. Ai, dar šiandien visai netikėtai teks sudalyvauti gimtadienyje(ne Google deja):). Google pasidabinęs visais gimtadienio atributais… Sveikinimai dešimtmečio proga!!!:)

http://www.project10tothe100.com/ 

Šito reikalo reklama per radiją man pasufleravo vieną kūrinėlį, kuris ir būtų grojamas šį savaitgalį, jei tik būčiau didžėjus…:). Et. Reikia klausytis garsiai. Labai garsiai.

Dirty Sanchez - Fucking on the dancefloor

Ai, kitas kūrinys be abejonės būtų tas, su kuriuo ši savaitė įpusėjo(pora įrašų žemiau):). Remiksuosiu aš jį, kai užaugsiu. Bus tikras fukinhitasšokiųaikštelėse.

Langas, skylė sienoj, durys, plyšelis, slenkstis… Aha, taip ir landžiojam kasdien iš erdvės į erdvę. Aš anadien susimąsčiau, kokią reikšmę turi akutės duryse. Juk ne visi jas turi. Taip pro ją galima pažiūrėti, kas braunasi į tavo privačią edvę, taip - galima šnipinėti kaimynus(tokiu atveju gal geriau akutę įsirengti kiek žemiau, kad būtų galima tai daryti atsisėdus). O ką daro tie, kurie neturi? “Kas ten?” O atsakymų į pastarąjį klausimą juk galima pateikti pačių įvairiausių. Aišku dabar atsiranda vis daugiau būdų, kaip atitolinti žmones nuo savęs todėl jau prie laiptinės durų maigom knopkutes ir laukiam, kol atsilieps kas nors ir įleis. (Kaip šitas fakinfantastiškas aparatas vadinasi?). Na, bet tai nors nelando visoki paštininkai ar koki tai misionieriai(tokiu atveju su savo pozom jie patykos kur nuošaliau…). Taip ir gyvenam.

Nežinau, kaip čia su tuo rytojum, bet štai mano savaitė įpusėjo su Happyendless - No tomorrow:

Kol kas tik klausom. Įrašas ne pats švariausias, bet tai taip pat suteikia savotiško žavesio:).

:)Šiaip… būtų juokinga, jei nebūtų liūdna truputį.

Berods yra tokia nuostata, kad studijuoti tai ne visai tas pats, kaip studentauti, nes pastaroji sąvoka reiškia kur kas linksmenį gyvenimą, ko pasekoje dažnai nukenčia studijų kokybė. Kiek čia stereotipiškumo nežinau, bet šiame įraše noriu pakalbėti apie studento gyvenimą, kuris neapsiriboja vien paskaitomis, galbūt darbu, seminarais, tūsais… Iškart paklausite - o ką dar galima veikti?

Šiuo atveju norėčiau šiek tiek papasakoti apie tai, kaip galima dalyvauti įvairių organizacijų veikloje ir pasidalinti asmenine patirimi.

Pamenu pirmuosius metus universitete(VDU) ir kaip iš pradžių viskas buvo neaišku, o apie kokią nors papildomą veiklą apart studijų nebuvo net minčių. Nors gal šiuo atveju truputį meluoju, bo dar mokyklos laikais sukausi NVO veikloje, dalyvavau ne tik vietinės reikšmės, bet ir tarptautiniuose projektuose ir įstojus į universitetą norėjosi tęsti tokią veiklą arba tiesiog išbandyti save kitose srityse. Žinojau, kad galima dalyvauti studentų atstovybės veikloje, tačiau ši veikla man pasirodė sakyčiau per daug rimta. Jei jau prakalbau apie SA veiklą, tai studentams, kurie nori aktyviai dalyvauti sprendžiant su studijomis susijusius reikalus, įgyti tam tikrų vadybos įgūdžių, pastorinti savo adresų knygelę ar tiesiog išmokti bendrauti, tai yra puikus šansas nors aš kiek skeptiškai žiūrėjau į šį reikalą. Kodėl? Net nežinau:). Buvau jaunas ir kvailas. Dabar siūlau į google suvesti norimo universiteto pavadinimą ir raideles SA bei plačiau sužinoti apie konkrečios studentų atstovybės veiklą, galimybes tapti jos nariu.

Nesusidomėjau VDUSA veikla, bet mane sudomino tarptautinės studentų organizacijos AIESEC veikla. Viena pažįstama, kuri beje dabar būtent AIESEC dėka stažuojasi Kamerūne, jau dalyvavo šioje veikloje ir pasiūlė man pamėginti. Nuėjau į pirmąjį pristatymą, kuris bent jau Kaune visad būna rudens semestro pradžioje ir į kurį verta nueiti, norint sužinoti, kas per AIESEC'as ir ką jie išvis veikia. Mane tai sužavėjo. Sudalyvavau atrankoje, kuri, kaip ir visa veikla šioje organizacijoje, buvo superinė gyvenimiška patirtis. Dėl tam tikrų priežasčių AIESEC'e dalyvavau tik vienerius metus, tačiau per juos nuveikiau tikrai nemažai. Susipažinau su įdomiais žmonėmis, pasisėmiau dar daugiau organizacinių įgūdžių, pasitūsinau… Prisipažinsiu, kad visad į savo CV įrašau, jog dalyvavau NVO veikloje, bo man ši patirtis atrodo svarbi. Žinau žmonių, kurie būtent dalyvavimo šioje organizacijoje dėka padarė pukias krajeras ir apie tai galėčiau pasakoti dar, bet tiesiog siūlau patiems pasidomėti AIESEC veikla ar netgi pamėginti tapti nariu.

Kasmet universiteto išleidžiamame studento dienoraštyje trumpai apžvelgiami tokie klubai ir kolektyvai, kaip akademinis politikų klubas, debatų bei ekonomistų klubai, psichologijos studentų asociacija, akademinis studentų teatras, šokių ansamblis, bei universiteto choras. Pasirinkimas yra, tieisiog reikia žinoti, ką mėgsti, tačiau taip pat juk galima išmėginti save naujoje veikloje. O kur dar galimybė pasportuoti, kurią bent jau VDU savo studentams suteikia kasmet mano akimis vis geresnę. Šį semestrą be “tradicinių” sporto šakų siūloma gan pigiai lankyti baseiną, pačiuožinėti, pažaisti badmintoną.

Taigi pasirinkimas kokioje veikloje relizuoti save tikrai yra. Siūlau daugiau info paieškinėti jau minėtose studentų atstovybėse ar tiesiog universitetų skelbimų lentose, nes būtent dabar tas metas, kai daugelis organizacijų ieško naujų narių ar tiesiog registruoja į užsiėmimus. Ši mano apžvalga aišku nėra objektyvi, nes kiek daugiau galiu papasakoti tik apie AIESEC veiklą, tačiau tikiuosi, kad mano mintys jums bus naudingos. Jei ką, rašykit, pasidalinkit savo pairtimis. Gerų studijų ir turiningo laisvalaikio:).

Foto iš  www.clarion.edu

Margarita - tai moters vardas(graikiškai margarites - “perlas”), tačiau neabejoju, kad ne man vienam jis asocijuojasi ir su kokteiliu. O kokteiliai juk gali būti vadinami vienu iš savaitgalio atributų. Žinau, jog nepamirštat, kad vartodami alkoholį rizikuojate savo ir aplinkinių gerove.

Vis neprisiruošiu surengti kokteilių vakarėlio namuose nors ši mintis man seniai kirba galvoje. Šiandien kažkas nusimato, bet aišku kokių ten raudonųdevyneriųmaišymassušaltaarbata nesiskaito, o va organizuojant “tikrų” kokteilių vakarėlį ne tik mažiau rizikos padauginti, bet tai taip pat gali patapti tam tikra kultūringesne laisvalaikio praleidimo forma, nes kiekvienas kokteilis turi savo istoriją ir panašiai. O čia video, kaip gaminama Margarita:

Tai kaip ir gero kultūringo savaitgalio:).