BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

100,99,98…

Parašė jignas | 2008-07-31 17:53

Skaičiuoju čia ne įrašus savo blog’o atgaline tvarka. Ne ne ne:). Aš taip vartau puslapius žurnalų. Rimtai - visad nuo galo pradedu vartyti, kad ir apie ką tas žurnalas bebūtų… Ką tai reiškia?


100-asis įrašas turėtų būti gal koks ypatingas, bet tik ne socialinėjemechanikoje.


Ta proga tik pasigirsiu, kad aš esu dėstytojas. Tiesa.. aš dėstau plyteles. Nenorėjau prekiauti nekilnojamuoju turtu Kaune, į Senukus nepriėmė:D, į RedBullį irgi berods:/. Dėstymo patirtis juk ne pats blogiausias variantas ką?:) Šiandien va sužinojau apie naują spalvą. “Ta tokia spalva..kaip ją pavadinti… terlesnė.”:).


Sakau gal kas norėsit pakniaukti su šituo tipeliu:





Čia turėjo būt gabalas jo clouds, bet kažko ten neina nuorodos nukopint… Idiotizmas youtube neleisti klipo nuorodą kopinti, bet ką jau padarysi.

Rodyk draugams

Ką jūs galvojat jinai/jisai man pasakė?:)

Parašė jignas | 2008-07-30 22:59

Ką pasakė? Ką? Ką aš žinau, prie jos/jo pasakymo gi buvo “*”. Kažkoks politikierius va gi na gi va prie savo šūkio pripaišė žvaigždutę(iliustracijos nebus, bo greitai, jei dar nematėt, tai pamatysit mieste kur ar spaudoj…net atsibost spės). Aš kaip tyčia anadien galvojau apie tas žvaigždutes. Galvojau, kad jas galima dėti absoliučiai visur:). Jaučiu ateis laikas, kai sulauksim “*” net prie patarlių Lietuvių liaudies arba posakių. Bus parašyta: “Lenk medį, kol jaunas*.”


*už smurtą prieš vaikus numatoma bausmė - laisvės atėmimas iki tiek ir tiek metų…


Žodžiu.

Rodyk draugams

“Kam nebūna”:)

Parašė jignas | 2008-07-29 22:35

Būna juk tokių dienų, kai blaškaisi po “Senukus” ieškodamas konsultanto, tave siuntinėja iš vieno skyriaus į kitą, po to konsultantas išdygsta iš kažkur, atneša prekę(pažanga, bo kelis kartus nueidavo, pasikuisdavo kokį pusvaandį ir pranešdavo, kad prekės nėr). Bet pasirodo, kad kartais tos prekės gal geriau ir nebūtų… Nes parsiveži savo pirkinį, išsipakuoji, pasirodo - nėr pusės detalių. Jau matau kaip reikės vėl eikvot laiką ieškant teisybės. Damn.


Ai, o būna dar, kad ir padavėjos į tave žiūri kaip į kokį priešą, kuris atėjo čia kažko ir prašinėja maisto. Seniai turėjau tokį šūdiną aptarnavimą ir žinot būdamas parlamentaru kokiu ten įvesčiau eilinę įstatymo pataisos pataisą, kad “kavinės”, kurių pagrindinės pajamos plaukia iš gedulingų pietų, neturėtų teisės į vadintis kavine… Būtent į tokią šiandien ir užklydau Kaune. Jonavos gatvėj, o vadinasi…”Pas…(pas kažką”. Neikit:). Eikit į sriubinę Vilniaus gatvėj. Parašysiu kada apie ją atskirą įrašą. Einu miegot, bo ryt imsiuos darbų už pinigus pagaliau. O vienas tokių darbų minusas dažnas - reikia anksti keltis. Labanakt.

Rodyk draugams

Teleloto.

Parašė jignas | 2008-07-28 22:57

Ką statistinis lietuvis būtinai privalo padaryti pirmadienį? Taigi pasitikrinti visus 10 savo Teleloto bilietų:). Nesvarbu, kad žaidimą jis matė, rašėsi skaičius etc. Ir dar toks vaizdas, kad ta ūkininkė, kuri TV reklamoje dievagojasi negalinti gyventi be interneto, nė kiek nemeluoja. O tai  reiškia, kaaad pirmadienį Olifėjos serveris tiesiog lūžta. Postringauju visa tai, bo man knieti pasitikrinti gal laimėjau citriną…:). O įvesti lošimo ir bilieto numerius man patogiau negu ieškoti visų laimingų skaičių. Ryt eisiu ieškot terminalo:). Labanakt.

Rodyk draugams

Tu “fainas”. Sveikinu.

Parašė jignas | 2008-07-28 18:33

Susimąsčiau po smagaus savaitgalio, ką reiktų padaryti visiškai paprastam žmogeliui, kad apie jį parašytų koks nors, pavyzdžiui, žurnalas lietuviškas(ne kriminealinėj skilty). Čik pik ir žiūrėk jau puikuojies kokiam pižonų žurnale, kuris tokio pavadinimo nusipelno ne todėl, kad jį skaito tik pižonai, bet todėl, kad tie, apie kuriuos ten rašoma, labai jaučiasi puikūs, šaunūs ir t.t. Ne visi aišku. Bet kad patektum į kokį žurnalą(ok, prisipažinsiu, man tai į galvą šiuo metu ateina tik “žmonės”, va “laima” dar “atėjo”) reikia turėti tam tikras savybes, kurios būdingos straipsnių herojams. Miestietis, sąlyginai turtingas, kur nors jau matytas(tv, kitas žurnalas…), gražus(arba turintis gražų partnerį) žmogus…  Sąrašą galima plėsti ilgai ir nuobodžiai. Žodžiu - šabloniškai “fainas” turi būti(ai, dar gali būti “minedas”). O į žurnalus žmonės nori. O va tada ir gauni rėmelį, kurį turi “užpildyti” arba kitaip sėdėsi sau kur su mielais žmonėmis arba dar blogiau - sėdėsi prie kompo ir rašysi tinklaraštį(tinklaraštinpiposunkuparašytisi).


Man “faini” žmonės sakė šį savaitgalį: “o brendžio gal turi?”, “mes pažįstami?”, “ką pats groji”…:))) Dabar galvoju, ką atsakiau… Pirmas atsakymas buvo teigiamas, tai šimtu procentų žinau, o va to pasekoje… ai, “groju aš popsą”(reikėjo tik po šimts pridėt, kad tokį šūdiną, kaip ir tavo muzika). Bet išsiauklėję tipai taip nekalba. Right?:)


 

Rodyk draugams

Robin Sharma/Kas verks, kai tu mirsi: vienuolio, kuris pardavė “Ferrarį”, gyvenimo pamokos.

Parašė jignas | 2008-07-26 08:49

Robin Sharma/Kas verks, kai tu mirsi: vienuolio, kuris pardavė “Ferrarį”, gyvenimo pamokos.


Aš kaip visada pradedu ne nuo pradžių, bo lyg ir būtų pravartu, prieš imant į rankas šią knygą, būti perskaičius, kaip ten tas vienuolis Ferrarį pardavinėjo. Perskaitysiu gal kada ir tą knygą, o dabar 101 punktas, primenantis, kad gyventi geriau yra visai paprasta. Tiesiog reikia norėti gyventi geriau. Man asmeniškai tai priminti reikia, todėl šioje knygoje radau keletą punktų, kurie man pasirodė visai naudingi ir iš tiesų veiksmingi.


Blogeriai rašo blogoramas, o štai tokių knygų autoriai taip pat pamini daug kitų autorių ir jų citatų. Iš tiesų pamąsčiau, jog tikriausiai būtų pravartu perskaityti bent vieną iš knygų, kurias rekomenduoja autorius arba pasidomėti iškilių asmenybių mintimis viena ar kita tema. Tik man asmenuškai iki to dar reikia “priaugti” nors štai toks pasakymas gali būti tik dar vienas atidėliojimas rytdienai. O juk niekas nėra užtikrintas… galbūt rytoj žmonės verks, nes tu mirei. Et.


Tai tiesiog labai greitai skaitoma knyga, kurią galima būtų skaityti lietingomis vasaros dienomis sėdint lauke kur nors po stogu ir geriant sultis mėgstamas:). Perskaityti patariu ypač tiems, kurie tingi skaityti rimtesnius veikalus ir nori pasisemti įkvėpimo. Kartu linkiu kuo mažiau lietingų dienų šią vasarą.

Rodyk draugams

jei būčiau dj…

Parašė jignas | 2008-07-25 17:45

CHA, tai gročiau mano močiutės gimtadienio vakarėlyje:). O gročiau štai ką:


Kastytis Kerbedis - Dėl tavęs galiu





Su gimtadieniu, močiute!!!!!!*

Rodyk draugams

Šešėliai

Parašė jignas | 2008-07-24 12:28

Nors tai ir reklama, bet nesvarbu… tikrai įspūdingas vaizdelis:





O čia dar įspūdingiau:



Rodyk draugams

dėja’I.

Parašė jignas | 2008-07-23 15:18

Beslampinėdamas po vieną iš Kauno rajonų susimąsčiau apie tai, kad šešėlis, pavyzdžiui, reklamoje labai jau menkai išnaudojamas. Gal pas mus ir ne per daugiausiai saulėtų dienų, bet pamėginti būtų galima. Vaikis toks mažas labai smagiai šokinėjo nuo stulpelio ant stulpelio šešėlių, “mėgindamas nenukristi”. Aš asmeniškai esu matęs tik “Volkswagen' reklamą su šešėliais gan neprastą ir tai ne Lietuvoje.


Eidamas mačiau eilinę išdaužytą stotelę ir stiklų ant šaligatvio, o šį reiškinį, manau, drąsiai galima pavadinti problema. Problema, kurią socilinių reklamų kūrėjai galėtų panaudoti labai šauniai. Pats reiškinys pataptų ir reklama, skatinančia taip nesielgti. Kalbant apie socialines reklamas… cigaretės nuorūka voratinklyje man “mestelėjo” vaizdą, kuomet aplinkui didžiulį voratinklį, kuriame smilksta nuorūkos, skraido musės su žmonių galvomis ir neapdairesni įstringa, spurda, gauna galą… O tau ir kampanija prieš rūkymą. Bent jau dar vienas bandymas pakariauti. Ai, dar prekybcentry mačiau, kaip žmonės skaito mokamą skelbimų laikraštį įnirtingai…netgi eilė buvo susidariusi prie jo. Anksčiau jis lyg ir būdavo supakuotas į kažką ne? Ne esmė:).

Rodyk draugams

Tai buvo…seniai.

Parašė jignas | 2008-07-22 17:24

Kiekvieną kartą, kai reikia kur nors parašyti, pavyzdžiui, kada pradėjau studijuoti, kiek laiko turiu vairuotojo pažymėjimą ar kuriais metais mokiausi mokykloje, visada susimąstau. Rodos skaičiuoti visada mokėjau, bet su datomis, kurios ką nors reiškia mano asmeniniame gyvenime, kažko sunku man:). Nors apskritai datos manęs nežavi, nes aš jas sunkiai įsimenu. Kol kas susiskaičiuoti pavyksta, bet va šiandien skaičiavau ir supratau, kad treji studijų metai pralėkė be proto greitai… Ai, bet geriau nemąstyti apie praėjusį laiką arba tai daryti tik tam, kad padarytum kažkokias naudingas išvadas.





“…kol mano laikas eis…”

Rodyk draugams