SocialinėMechanika

Ot, būna melodijų arba tiesiog frazių dainose, kurios įstringa mintyse ir nuolat norisi jas niūniuoti:). “Užsikrėčiau” ir aš visai netyčia… Ir pamaniau kaip tikras lietuvis, kad reikia “užkrėsti” ir jus:). La Vaca Lola:

Mūūūū:).

Vakar buvo sakyčiau įdomi diena, nes nuveikiau nemažai, o ir linksma visai buvo… “Spustelėjęs” random knopkutę galėčiau akcentuoti štai ką: vakar diena buvo savotiška pralaimėjimų diena, bo mes su draugais pralošėm gatvės krepšinio turnyro ketvirtfinalyje, o štai olandai gavo į kaulus nuo rusų futbolo čempionate (et); vakar sužinojau, kaip vyriškai maišyti šašlykinę; kad mano mašina minkšta labai(sankaba ir pan.); sužinojau, kad nuotakos vestuvių dieną pabėga ne tik per filmus; išvengiau “lietuviško tornado”, kuris vertė medžius ir plėšė stogus; po savaitės nesimatymo bent trumpai pabuvau su Ketu(katinėliu), kurio buvau labai pasiilgęs; net keletą kartų sustojau ir pamąsčiau sau, kad “man tai kažkur matyta”(de javu visiškas); išgirdau naujų lietuviškų dainų, kurias geriausia dainuoti geriant alų…:); kalbant apie alkoholį, jo suvartojau praktiškai nei per daug, nei per mažai(už tai ačiū patiems artimiausiems žmonėms); dainavau iki užkimimo; išmokiau žmones naujų žodžių:); pats išgirdau labai seniai girdėtą pasakymą “na drevezgi”(bet kaip užrašiau); susipažinau su naujais žmonėmis; susiplanavau du savaitgalius į priekį(labai labai noriu, kad tie planai išsipildytų); pasielgiau socialiai atsakingai; prisipažinsiu - nežiūrėjau futbolo; įtarimai, kad vienas mano pažįstamas Kaune gyvena gretimame name, pasitvirtino; vis dar nepasakiau vienam draugui, dėl ko truputį atsiribojau nuo jo; atradau keletą juokingų alaus reklamų; šokau.

:)

“Soacialinės Mechanikos” herbas:), o tiksliau bandymas pažaisti http://www.scionspeak.com/ svetainėje. Šiaip aišku geriau jau po balas lakstyt per leitų, negu užsiimti niekeliais tokiais, bet po balas aš dar palakstysiu berods šiandien…

Beje, nezinau.lt kiek pamenu organizavo kažką panašaus į konkursą ar tiesiog šiaip siūlė pasidalinti herbų pavyzdžiais, tai galima sudalyvaut:).

Jei būčiau dj, tai Jonines švęsčiau Nidoje su Force Major kompanija:). Nors ir nebūdamas diskotekų vedėju galėčiau tai daryti, bet turiu kitų planų. Net neįsivaizduoju, kokia muzika mane lydės šį ilgąjį savaitgalį. Tik atsiminiau štai vieną tokį atlikėją kodiniu pavadinimu ATB. Oi, seniai nebeklausau jau aš šito tipo, bet jis muziką dar tebekuria ir, ją išgirdus, nesumaišysi su niekuo to dar “don't stop” likusio skambesio. Visa ATB kūryba(bent jau populiarioji) - tai tarsi viena daina, kurioje vis keičiasi pavadinimai, bet skambesys išlieka labai panašus. Bet prisiminti smagu:).

Panirimas į prisiminimus kažkoks čia gausis jau matau. Tą proga pasiūlyt galiu SEL - Leisk:

Senoji mokykla, ką… O juk ir kašį žadu lošti šį šeštadienį taigi:) SEL - Kašio fanatas:

Įsijaučiau šiek tiek. Anyway, gal kam pravers kaip šviečiamoji medžiaga, o kažkam bus smagu prisimint…:). Šilto savaitgalio.

Visai neseniai jutūbo padangėj sklandė vaizdelis su moteriške, kuri plėšė “ken lyyyy…”. O juk būna, kad dainuojame dainą, nors jos žodžius ne visai mokame. Nieko gi čia tokio:). Bet vis gi karts nuo karto reiktų įsiklausyti ar neplėšiame visa gerkle apie tai, koki esame peniagalviai ar dar ten koki vulvanosiai(čiur - šitie žodžiai mano sugalvoti štai ir jie priklauso man… nebandot savintis niekas, bo pamatysit….bloguoju baigsis. Chąąą chąąąą chąąąąą):)…

Ši reklama siūlo mokytis užsienio kalbos, o būtent tai ir leidžia mums suvokti bent jau pagrindinę mintį, apie ką dainuoja mūsų mėgiamose dainose ar ne taip?:)

Visagalis Internetas įgalina mus surasti dainų žodžiuis kad ir iš vienos žinomos frazės. Man visad knietėjo išsiversti, ką reiškia tas “witchi tai to…”. Pasirodo ten dainuoja štai ką:

Witchi Tai To gim-mie rah
Whoa ron-nee ka
Whoa ron-nee ka
Hey-ney hey-ney no wah

Water spirit feelings
Springin' round my head
Makes me feel glad
That I'm not dead

Hmmm… :)

Tikiu, kad esat skanavę “ChupaChups”:). Man  - tai vienas skanumynų, kuris tiesog yra tapęs tikriniu pavadinimu visiems šio tipo saldainiams. Kaip guminukai man visada asocijuojasi su meškučiais, taip užsimanęs saldainio ant pagaliuko aš sakau: “noriu ChupaChups”:). Ei, ar čia vėl dėl “sunkios vaikystės”… bet šitokių reklamų nepamenu:

Chupa Chups vet:

“Get it…”:

Girl:

“Boy version”:

Ir nors tokius saldainius berods labiausiai turėtų valgyti vaikai, bet šios reklamos tikrai skirtos kiek “vyresnei” auditorijai:). Man patiko. Beje, čia “ChupaChups” svetainė: http://www.chupachups.com/. Bet čia jau… saldainio laižymas per įpakavimą… :)

Legendinis Jamaikos gidas:)

Jo išmintis ir neįtikėtinas juokas…:)

Kolega štai parašė tokį įrašą http://eziukasvilniuje.blogas.lt/393049/iki-jaunuoli-nepyk-bet-pieno-skyrius–kitoje-puseje-.html ir aš atsiminiau, kap kažkada norėjau parašyti apie cigaretes ir jų vietą prekybos centruose.

Tiksliau prieš bene pora metų man teko stovėti su keletu prancūzų lietuviško prekybos centro eilėje prie kasos ir, jiems pradėjus kažką įnirtingai diskutuoti, paklausiau, apie ką jie kalba. Man buvo paaiškinta, jog labai labai keista, jog cigaretės pas mus pardavinėjamos tiesiog prie kasų, nes Prancūzijoje kaip supratau taip tikrai nėra. Mes buvom atėję pirkti duonos, bet vaikinukai prigriebė sau ir cigarečių, nes eilė slinkosi gan lėtai, tai jei iš pradžių dvejojo, bet pakaičiavę, kad ir kaina labai jau maža, nusipirko cigarečių taip gan spontaniškai:).

Esmė tame, kad nors rūkymas ir yra problema mūsų šalelėje, nes rūko ne tik didelė dalis suaugusių, bet rūko ir labai jauni asmenys, kuriems netgi nevalia įsigyti rūkalų. Man dažnai tenka pastebėti, kad žmonės, kurie stovi eilėse prie kasų dažnai pirmiausia gan ilgai spokso į cigaretes, kurios jiems tieisiog prieš akis(kaip patogu) ir galiausiai išsirenka pakelį. Gal jie tiesog ilgai renkasi, bet drįsčiau eigti, kad tie, kurie pastoviai rūko, rūko ir vis tas pačias cigaretes, o nuolat jas pirkdami, netgi apytiksliai žino, kur jos padėtos, todėl čiumpa nedvejodami ir nesidairydami.

Jeigu cigaretės kaip beje ir svaigieji gėrimai būtų nugrūsti į tolimesnį prekybos centro kampą, o taip pat cigarečių nebūtų galima nusipirkti praktiškai bet kur(net ienant gatve jų pasiūlo kartais…), tai ir problemos sprendimas ar bent jau mėginimai ją spręsti neatrodytų toki absurdiški, nes kam po šimts draudinėt rūkymus visur arba vaitoti, kad geria daug žmonės ir vairuoja girti, o štai kiekvienoj degalinėj kiaurą parą gali prisipirkti svaigalų, kiek tik širdis geidžia…

Taigi aš už darudimą rūkyti viešose vietose, bet taip pat ir už tai, kad cigaretėmis bei alkoholiu nebūtų prekiaujama bet kur.  Ir už šaunią iškabą IKI, nors tai tikriausiai tik būdas pasireklamuoti ir alkoholio ten bus nuperkama dar daugiau. Nemanot?

Gyvenimas, baigus mokyklą ir niekur neįstojus, tikrai nesibaigia. Sėkmės, kad ir ką nuspręstumėt!!!

Prieš rašydamas šį įrašą sumaniau dar pažiūrėti, ką Google gali man papasakoti apie žurnalistę, publicistę R.Grinevičiūtę. Įvedžiau “grineviciute”(nes turiu toki bloga labai iproti svepluoti, kai ko ieskau) ir pamatęs, kad nieko naujo nesužinosiu(siūlau ir jums pamėginti), dar kartą susimąsčiau, kaip čia civilizuočiau išreikšti savo nepasitenkinimą.

Nepasitenkinimą tuo, jog štai prieš keletą savaičių ponios Grinevičiūtės laidoje man teko pamatyti savo močiutę. Nepamenu dabar kas pranešė mums tą žinią, kad tv įsijungtume, bet įsijungėm ir… matom, kad iš automobilio nufilmuotos dvi senyvos ponios, kurių kažkoks a la žurnalistas klausinėja apie moterį, kuri ir buvo pagrindinė veikėja toje laidoje. Iškart atsiminiau, kai močiutė pasakojo, jog prie judviejų su drauge, einančių iš kapinių, prisistatė kažkoks vyriškis ir ėmė klausinėti visokių klausimų. Močiutė tada pamenu sakė, kad įtartinokai pasirodė ir ji pagalvojo, kad čia žurnalistas kažkos, bet aš ją nuraminau, nes logiška lyg ir turėtų būti tai, kad žurnalistu būdamas žmogus prisistato, o jei renka medžiagą (o ypač filmuotą medžiagą), tai praneša apie tai savo respondentams. Neprisistatė, o štai medžiagos slapčia nusifilmavo ir po to iš detalių sudėjo gan “šaunų” reportažą.

Miestelyje, kuriame visi visus pažįsta, po tokių reportažų nelabai smagu į gatvę išeiti, nes į tave spokso, klausinėja…o senam žmogui paskui visokių minčių kyla, nervinasi jis, o nervintis nesveika velniškai tokiam amžiui. Nervinosi močiutė ir iki to reportažo, nes manė, kad nereikėjo išvis su nepažįstamu žmogum tokiom temom kalbėt, bet mano močiutė ekstravertė tikrų tikriausia ir bendrauti mėgsta net labai ir tąkart nebuvo išimtis. Aš ją nuraminau, kad nieko ji juk blogo nepasakė ir niekas čia jos nefilmavo, bet visgi jai neramu buvo.

Mane siutina tai, kad čia garbinama, liaupsinama ir labai įtakinga save laikanti p.Grinevičiūtė su savo komanda tokius dalykėlius daro, kas net nekvepia publicistika ar profesionalia žurnalistika. Slapta kamera - taip sutinku, bet nereikia tada savo firminiu tonu moralizuoti, kad štai ponia, kurią matote reportaže, mano tai ir tai. Ai, čia galima būtų putotis ir toliau, bet nematau reikalo.

Tik va dar paminėsiu tokį keistą nutikimą, kai su draugu pavėžėjome vieną ponią į Kauną ir kaip ji visą kelią pasakojo, kokia yra įtakinga, kokių giminaičių turi ir koks jos sūnus turtingas ir t.t. sakė ji, kad mes šaunūs vaikinukai ir, jei kada rektų mus ištraukti iš kokios nors bėdos, tai jai reikia smabinti ir ji savo giminaičiam policininkam skambins ir sutvarkys viską… Mes gal atrodom idiotai, bet c'mon. Ai, dar pasakojo, kad žino kur butą išsinuomot Kaune, o draugas tas ieškojo kaip tik ir pasiėmė jos numerį. Paskambino po savaitės, tai ta pasibaisėjo, kad čia skambinėja visoki ir liepė išsitrinti numerį, nes bus blogai. Žodžiu “krūtumo įsikūnijimas”, bet štai šita stebuklinga ponia ir užsuko visą tą reikalą, kuriame buvo įpainiota mano močiutė. Ponia vardu Martina pasirodo ieško eisybės dėl savo giminaičių žūties ir po teismus tamposi su viena moteriške, apie kurią ir buvo paprašyta papasakoti mano močiutė. O ponia Martina pasirodo tikrai turi giminaičių policininkų… Ir dar man močiutė papasakojo vieną istoriją apie tai, kaip ten viskas vyko anuomet ir kodėl šita p. Martina turi būtent šitą vardą….tai ten tokia muilo opera galėtų būti, kad p.Grinevičiūtė net nenutuokia berods. Bet ką ji nutuoks, kad jai užtenka ir slapčia prifilmuotos medžiagos apie senučių pamąstymus ir “įjungus” savo įtaigųjį toną tada žiūri iš ekrano ir vaidina, kad ieško teisybės…

Paputojau…:) Užteks, manau. Jei kas perskaitėt iki galo viską, labai laukčiau pamąstymų:).