“Socialinė mechanika” - tai vieno jauno šizofreniko frazė, kurią pateikė Laingas, aprašydamas atitrūkimo nuo kasdieninės rutinos jausmą. Bet juk nebūtina būti šizoidiška asmenybe, kad į kasdienybę pažvelgtum iš šalies…
Apie festivalį galima sužinoti čia, bet man jis įdomus labiausiai dėl to, kad Reamonn + jūra, mano manymu, turėtų būti kažkas nesuvokiamai fantastiško. Man teko stebėti keletą Reamonn gyvų pasirodymų ir galiu drąsiai teigti, kad jie užburia. Viskas nuoširdu, labai paprasta, bet tuo pačiu metu ir stebuklinga. Žinoma čia skonio reikalas, bet ši grupė turi charizmos ir nors jie ir nėra mega žvaigždės visame pasaulyje, bet jų dainos mielos, o, pavyzdžiui, Supergirl apskritai, manau, gali būti vadinama viena nuostabiausių baladžių. Man laaabai patinka “If I Go”:
O be to festivalyje dar dalyvaus Pieno lazeriai, A.Orlova, Bix’ai ir kiti ne ką prastesni atlikėjai bei grupės. Taigi nusimato tikrai šventiškas savaitgalis bent jau tiems, kas nepatingės nuvykti pajūrin, o tiksliau į Šventąją. Manęs deja ten nebus, bet labai lauksiu atsiliepimų, fotoreportažų ir kitų “lauktuvių” iš šio renginio:).
Įspūdžiai iš RedBull muilinių lenktynių Vilniuje puikūs. Matėme berods tik penktadalį muilinių, bo tas nusileidimas pasirodo užtrunka gan ilgai ir nors vedėjai palaikė puikią nuotaiką, o ir oras pasitaikė nuostabus, bet kiek paspoksoję ir susidarę bandrą vaizdą patraukėme kitais keliais todėl išsamesnės apžvalgos nepavyks padaryti. Manau, išsamią apžvalgą anksčiau ar vėliau rasite čia, o ir paskaitinėti, kaip vyko visas pasiruošimas gan įdomu. Apie lenktynes jau dabar rašo alfa.lt ir ŽR. Alfa.lt straipsnyje man asmeniškai užkliuvo komisijos sudėtis, nes iš pradžių lyg ir buvo pristatyti kiti žmonės(bent jau kai kurie). Bet aišku komisija ar netgi užimta vieta šiose lenktynėse neturėjo būti svarbiausias dalykas(nors ir smagu nuvažiuoti į F-1 lenktynes..). Svarbiausia buvo linksmai praleisti laiką, papokštauti, pademonstruoti savo išradingumą… Buvo smagu. Sveikinu visus dalyvius, rengėjus ir “Beivuoč” komandą:D, kurios bolidas man paliko didžiausią įspūdį:). Linkėjimai draugams, su kuriais turėjome puikų svaitgalį:).
Worst crashes at Red Bull Soapbox Race in Seattle:
Ir vėl keliavau autobusu, o štai šiandien riedėsiu traukinio bėgiais… Savotiška pramoga. Anakart, būdamas autobusų stotyje, susimąsčiau, jog tai vieta, kurioje suvoki, koks esi “įrėmintas”. Nėra daug tokių žmonių, kurie atkeliauja į stotį(nesvarbu autubusų, traukinių), sėda į bet kurį autobusą/traukinį ir važiuoja šiaip sau - just for fun. Visi turi numatytus maršrutus, visi skuba, grūdasi, tempia nešulius… Aš slampinėjau aplink autobusą, kuris važiavo į pajūrį… Et, neišdrįsau į jį įsėsti(nes man buvo ne į tą pusę), bet pagalvojau, kad būtų šaunu kada nors taip spontaniškai pakeliauti.
Žmonės berods retai taip daro, bo juos varžo darbai, šeima, rūpesčiai kasdieniniai ar tiesiog nėra jokio noro nukrypti nuo maršruto. Kodėl? Na, aš pats apie tai mąstydamas ir rašydamas šiek tiek rizikuoju būti palaikytas šizoidiška asmenybe, nes juk “normalūs žmonės” važinėja tik iš anksto numatytais maršrutais… Deja, aš irgi “normalus”, bet sakau reiktų pamėginti tokį keliavimo būdą:)… O jeigu visai netikėtai įsėsčiau į traukinį, kuris veža Paryžiaus link:).
Praėjusį semestrą lyčių sociologijos kursui rašiau namų darbą, kuriame aptarinėjau, kaip reklama prisideda prie stereotipų, susijusių su lytiškumu, sustiprinimo ir apžvelgiau “alternatyvias” reklamas, kuriose to mėginama išvengti. Nemažai informacijos radau tinklapyje genderads.com, bet visai neseniai tieisog klaidžiodamas yuotube aptikau keletą alaus reklamų ir susimąsčiau - nejaugi moterys negeria alaus:)? :)Geria ir tai tikrai ne vienintelis pavyzdys, bet kartais reklamose pavaizduojama viskas taip, kad rodos šis gėrimas turėtų būti vienas nekenčiamesnių ”silpnosios” lyties atstovių tarpe:
Pukiai pamenu, kai berods RAIT apklausų atlikėja manęs klausinėjo “ar toks ir toks alus yra vyriškas?”. Pasakiau, kad nesamonių klausinėja… Nes man atrodo, kad alus lygiai tiek pat “moteriškas” gėrimas gali būti kiek ir “vyriškas”.
Pastarojoj reklamoj vėl gi vyksta eilinis pardavinėjimas moters kūno pagalba. Na, aš tai laikau sudaiktinimu, įžeidimu. Taip, esu truputį feministas… Taip pat sutinku, kad yra ir ne tokių banalių reklamų ir, pavyzdžiui, net mūsų šalelėj reklamoj moteris prie baro gurkšnoja alų ir tai visiškai normalu(nors aišku yra ir tokių atvejų, kai moteris prilyginama salyklams…). O šitas bachurėlis tikras beerman:) :
Remti manęs “Stimorol” nerėmė, bet kramtyti tai kramtydavau aš ją net labai. Šis šūkis man visada asocijuojasi su “Stimorol”, nes būtent taip prieš nemažai metų dainuodavo berods M.Mikutavičius “Tangomanijoje”. Bet jau seniai nevalgau šios gumos. Net nežinau kodėl… Gal čia reklama kalta ar dar kas, bet “Stimorol” man taip ir liks berods vienu iš tų produktų, kurie liks tiesiog kaip vaikystės prisiminimas, nes, kaip jau minėjau, šita guma man visai patikdavo:).
Būtinai nusipirksiu kada prie progos “Stimorol” su įdaru, nes jau net nebepamenu skonio šios gumos, o štai čia vienas įdomesnių “Stimorol” reklaminių sprendimų. Išmėginkit:).
Pasidalinkite savo mintimis apie kramtomąją gumą:). Kokią ir kodėl kramtote?
S. Clarke'o knygą “Tikras mėšlas” skaičiau sesijos metu ir todėl skaitymas užtruko gan ilgai, bet tai man labai padėjo tuomet, kai norėjosi užsimiršti ir ramiai sau pasėdėti minikavinėje su šypsena veide ir su arbatos puodeliu. Kai Karolina skaitė šią knygą ir tyliai sau kikendavo, aš klausdavau, kas čia tokio juokingo:). Dabar galiu pats atsakyti, kad juokinga gali būti kasdienybė. Kasdienybė, kurią autorius pateikia tisiog paprastai, bet kartu ir labai taikliai. Būtent tai aš ir pavadinčiau “socialine mechanika”. Tai tiesog įvykiai, kurie vyksta nuolat ir kurie kartais tiesiog yra “mūsų kraujyje”. Kaip prancūzai laikosi begalės nerašytų taisyklių, kaip anglai švenčia firmų vakarėliuose, kaip vyrai rytais krapštosi pautus, kaip prancūzės mėgaujasi nesantuokiniu seksu, pagaliau - kaip prancūzai ir anglai šaiposi vieni iš kitų etc. Visa tai Polas Vestas išgyvena ir tie jo “išgyvenimai” bent jau man kartais leido smagiai pakikenti, o kartais net susimąstyti, kad ir mes gyvename panašiai pakvaišusiame pasaulyje. O kur dar meilė, kuri ir yra varomoji jėga, kad ir kokiam pasauly gyventum. Polo ji taip pat neaplenkia, o kaip klostosi jo gyvenimas rekomenduoju paskaityti patiems. Tai tikra “knyga savaitgaliui” nesvarbu kur jį pralesitumėt - pliaže ar tiesiog savo(na, nebūtinai…(: ) lovoje.
Nauji komentarai