Praeitą savaitę sugalvojom apsilankyti Kauno zoologijos sode. Visai netikėtai turėjom laisvą dieną, o ir oras buvo nuostabiai tam tinkamas. Et, paskutinį kartą čia buvau dar tada, kai prie įėjimo stovėjo dirbtinė meška, su kuria buvo galima nusifotkinti, o aš buvau mažas žmogiukas, kuriam berods knietėjo tai padaryti, nes kažkur dar turiu tą vaikystę primenančią nuotrauką.
Šį kartą meškos jau nebėra, tačiau prie įėjimo mus pasitinka spragėsių kvapas ir cukraus vata. Deja, jos neštis į patį sodą nevalia, todėl nusprendžiam ja pasimėgauti po to. Prie kasos tenka parodyti LSP ir štai jau turime ne tik bilietą, bet ir planą, kuriame aišku tik tai, kad jis skirtas Tele2 reklamai, o štai kur rasti, pavyzdžiui, beždžiones taip ir neišsiaiškinom:). Aš pirmiausiai pastebėjau tai, kad praktiškai ant kiekvieno aptvaro be visų “maitinti draudžiama” puikuojasi reklamos firmų, kurios vienaip ar kitaip parėmė vargšus gyvūnus. Tai vieni žirafai būstą įrengė, tai kiti saugo visą sodą nuo blogų žmonių… Jautiesi kaip kokiam akropolyje, tik čia iš vitrinų į tave žiūri ne manekenai, o gyvūnai. Apie akropolį - vėliau. Noriu pakalbėti apie gyvūnus, kurie tikrai atrodo vargšai. Karolina mane guodė, kad čia tik po žiemos jie taip atrodo, bet man kažko visvien dar labiau jų pagailo, nes jų kailiai nušiurę, aptvarai ankšti ir nelabai tvarkingi. Kalbant apie aptvarus, tai įėjus į zoologijos sodo teritoriją pats pasijunti kaip aptvare, nes ar tai dėl nemokėjimo naudotis įmantriuoju tele2žemėlapiu-planu, ar tai dėl to, kad tieisog norėjosi paklaidžioti, net keletą kartų atsidūrėme prie užrakintų vartų, už kurių kažkada tikriausiai buvo ekspozicijos, tačiau dabar ten eiti nebegalima.
Lankytojų tikrai negausu. Pagrinde vaikai, kurie laksto ir ieško, kur nusipirkt ledų. Vaikus prižiūri mokytojos, bet jos ne tokios guvios:). Nejučia pagalvojau, kažin kiek kartų pedagogas per savo karjerą apsilanko šioje vietoje?(ypač tai aktualu pradinių klasių mokytojams):). Vaikams, kurie gan energingai lakstė po zoosodą, berods juos atvežęs vairuotojas vis uoliai primindavo, kad šie “pasitaupytų jėgas akropoliui”. Taip supratau, kad visgi šių pradinukų ekskursija tikriausiai baigsis ne kur kitur, o prekybos centre. Kultūringa, ne? O taip ir užauga vartotojų visuomenė.
Aš čia visai neseniai tik pažiūrėjau filmą “14,99 euro”, kuriame vienaip ar kitaip mėginama parodyti, kokia ta vartotojų(mūsų) visuomenė yra supuvus. Zoologijos sodas aišku nėra aukso kasykla ir privilioti investicijų sunku, bet čia vėlgi kultūros ir rinkos dėsnių pavadinčiau kaktomuša, kuomet viskas matuojama tik pinigais, o štai, pavyzdžiui, gamtos grožis, poilsis ar pagaliau romantika nugrūdžiami kažkur giliai už akropolių ir megų. Nesakau, kad neinu į prekybos centrus. Einu ir kartais tik todėl, kad noriu į kiną mat kinas ir prekybos centras jau lyg ir patapo neatskiriamais dalykais. Patogumo atžvilgiu viskas ok, bet siekdami vien tik patogumo mes ir patys po truputį tampam “patogūs”. Belieka laukti, kada zoologijos sodas irgi taps prekybos centro dalimi įprasta. Po to dar biblioteka, naktinis klubas, poliklinika, pirtis, baseinas…ir žiūrėk pats gyveni “zookropolyje“, o į tave, prastokai po žiemos atrodantį, žiūri jo lankytojai.
“Don't walk away”
Rodyk draugams
Pirmasis lipdukas į kolekciją:). Iš Ekvadoro, ne bet koks.
Nauji komentarai