SocialinėMechanika

Mama šiandien mane pavaišino labai gardžiu kisielium. Su džiovintais obuoliais ir sezamo sėklomis. Paklausiau, kas čia per naujas ir gardus gėrimas, o ji atsakė, kad “čia tas ofisinis kiesielius“. Koooks? Toooks:

Aš dar deja nedirbu ofise, todėl ir apie Office line produktus girdžiu pirmą kartą. O kad kisielių ofise galima gerti tai iš viso nuostabumo viršūnė sakyčiau ir kas svarbiausia - skanų kisielių. Įpakavime yra 5 jo rūšys ir be minėtos su džiovintais obuoliais ir sezamo sėklomis galima atrasti, pavyzdžiui, su sorų dribsniais, sėlenomis ir džiovintomis braškėmis. Kitos 3 rūšys lai lieka paslaptimi ir galbūt paskatinimu išmėginti šį produktą. Produktą, kurio nereikia virti ir užtenka maišelio turinį suberti į puodelį, užpilti verdančiu vandeniu ir nedelsiant išmaišyti. Patogu ir kas keisčiausia - visai skanu. Nesu kisieliaus didelis mėgėjas, bet “ofisinis kisielius” man patiko:).

Ne, nesiūlyčiau šį savaitgalį kokiame nors openeire tūsintis pagal, pavyzdžiui, Trentemoller - Beta boy ritmą. Siūlyčiau/siūlau paklausyti štai ko:

Ir išgirsti tai gyvai linkiu:).

Apžvelgiant šią darbo savaitę, galima pasidžiaugti išlaikytais dviem egzaminais, paverkšlenti dėl jų rezultatų, dar kartą pasidžiaugti dėl “minikavinės” atidarymo:) ir su pasibaisėjimu konstatuoti faktą, kad laikas prabėgo žiauriai greitai ir ko nespėjau padayt - tai nespėjau nusipirkt balionėlių modeliavimui, kurie mane sužavėjo praeitą savaitgalį… Bet viskas dar prieš akis. Prieš akis ir dar trys egzaminai, todėl balionėliams kiek teks palūkuriuoti.

Dar beje šią savaitę atradau keletą tirai superinių dainų. Vieną iš jų apie balionėlį ir debesėlį įdedu paklausyti. O taip pat publikuoju štai, mano manymu, labai šaunią nuotrauką, kurią Karolina padarė dar pernai vasarą.

Nerūpestingo savaitgalio!:)

Ilana Yahav - menininkė, kuri be viso kito užsiima ir piešimu ant smėlio ar tiksliau - piešimu smėliu. Plačiau apie jos veiklą galima ir verta paskaitinėti http://www.sandfantasy.com/. O čia šią veiklą iliustruojantis video:

Įspūdinga!!!

Visada labai žaviai atrodo tokie piešinėliai ant kavos paviršiaus, o štai kaip jie atsiranda. Menas:),

Štai toks “Šilelis” kurį laiką dulkėjo mūsų balkone. Dar prieš gerą pusmetį jis krepšinį puikiai rodydavo:). Bet aš jį mėginau rekonstruot į plokščiaekranį full hd televizorių ir…po to jis jau neberodė. Tik zyzė labai įtartinai. Esmė tame, kad buvo nuspręsta jį išgabenti į šiukšlyną ir ne bet kokį šiukšlyną, o į specialiai buitinei technikai skirtą konteinerį, kuris vienintelis Kaune man žinomas yra Draugystės gatvėje šalia “Elektromarkt”. Konteineris toks, kad gali tik įsivaizduot, kokios vizgi tos atliekos kenksmingos. Rodos ten saugomas uranas koks, o ne telikai ir skalbyklės senos. Arba tieisog saugoma nuo vagių…

Štai kokį pranešimą radom ant šio konteinerio:

Buvo jau apie 21h vakaro, o visi tie elektromarktai dirba tik iki 20h. Rodos tobulas planas žlugo.. Namo vežtis televizoriaus nesinorėjo. Nuspręsta buvo važiuot pas tą tipą, kurio šis televizorius ir buvo kažkada. Dar prieš tai į “Topo centrą” užsukom, bet ir tas tik iki 20h dirba… Ne pelno siekiančios organizacijos čia ar kaip suprast.

Nuvažiavom pas buvusį teliko šeimininką ir visai netikėtai jo daugiabučio kieme sutikom žmogų su tuščiu alaus buteliu kažko besisukiojantį aplink konteinerius, kurie beje yra atskiri stiklui, plastmasei… Mūsų daugiabutis tuo pasigirti negali. Čiupau teliką iš bagažinės ir labai daug nieko neaiškinęs padėjau jį šalia fotelio, kurį kažkas buvo išmetęs. Minėtas žmogus tik pritariamai palingavo galva. Kai grįžom važiuoti namo, televizoriaus jau nebebuvo. Žinau, galbūt buvo protingiau jį išmesti į tą konteinerį arba atiduoti spec. tarnyboms… Kitą kartą taip ir darysiu, nes senos teliko detalės šiuo atveju tikriausiai bus paverstos į pinigus(nors ten nėra daug vertingų detalių..), o šie pragerti. F**k - paskatinau alkoholizmą… Neapdairiai pasielgiau. Prsispažįstu - kaltas. Einu ruoštis statistikos egzaminui.

Stovėjau prie kasos prekybos centre ir akys užkliuvo už “Bounty” šokoladuko. Kaip seniai buvau jį valgęs…mmmm. Sėdėjom su Karolina, kramsnojom tą šokoladuką ir prisiminėm, koks stebuklingas jis atrodė taip maždaug prieš 15 metų. Skonis išliko maždaug toks pat. Ir visgi kaip keista, kad nors esam dar visai jauni, bet turim garbės gyventi tokiu laikotarpiu, kai viskas žiauriai greitai keičiasi ir kai kurie dalykai atrodo buvo taip seniai… Juk tais “peristroikos” laikais visi tie šokoladukai, guminukai, sausainiukai atrodė gan didelis įvykis, o dabar… Et, nesam jau toki jauni:D. O, kalbant apie “Bounty”, dar verta prisiminti ir šio šokoladuko reklamą, kuri taip pat tapusi legenda ir anuomet atrodė ne mažiau stebuklinga.

Štai keletas jų:

1980-ieji.

1995-ieji.

Skanaus:).

Seniai buvau nusižiūrėjęs šį staliuką ir įsivaizdavau, kaip jis tiks balkone, kur galima bus sėdėt ir kada tik užsimanai gert kakavą, skaityt knygas, spoksot į praeivius ir t.t.:) Aišku galima buvo pašniukštinėti po sendaikčių turgus ir mėgint rasti oldskūlinį komplektėlį, bet tam reikia daug laiko ir kantrybės. Štai nuo vakar staliukas ir dvi kėdės jau mūsų balkone. Labai smagu buvo tvarkyti užgriozdintą balkoną, surinkti staliuką ir viską sustačius išgerti po puodelį gėrimo, kuris nebuvo pirktas specialiai šiai progai, bet tiko “aplaistymui” pirmųjų baldų:). Galbūt keista, kai pirmieji baldai, kuriuos nusiperki, yra ne koks ten fotelis ar lova. Pirmieji baldai šiuo atveju pirkti už savo uždirbtus pinigus yra apvalus staliukas ir dvi sulankstomos kėdės(pilka ir violetinė). Po šimts, istorinis įvykis. Esu labai patenkintas ir nusiteikęs išmokt dabar kokią nors firminę kavą virti ar arbatą ir pateikti ją šioje minikavinukėje:).

O viskas atrodo maždaug taip:

Trūksta gėlių, kilimėlio ir dar šio bei to:).

Vakar troleibuse prie vienos telefonu kalbėjusios merginos prisikniso nuo kažko apsvaigęs senis, kuriam nepatiko, kad ta mergina per garsiai kalba. Kalbėjo ji tikrai negarsiai ir niekam netrugdė, tačiau senis taip įsisiautėjo, kad keli vyriškiai patarė jam nusiraminti ir nešdintis. Jis taip ir padarė, bet buvo tikrai įniršęs ir berods girtas.

Žiūrėdamas į jį svirduliuojantį tikriausiai namų link susimąsčiau, o jeigu jis turi šeimą… Kas laukia jo namiškių, kai vyras toks grįžta namo. Jei jis savo pyktį taip išreiškia prieš nepažįstamus žmones, tai kaip jis elgiasi šeimoje, kur visgi privati erdvė ir niekas iš šalies nepasakys “seni, nuleisk garą”…

O dėl kalbėjimo telefonu viešajame transporte, tai juk tai nedraudžiama. Aišku kartais pasitaiko tokių veikėjų, kurie taip įsijaučia į pokalbį, kad be to, jog jis/ji šiandien pietums valgė žuvies ir gėrė kavos, gali išgirsti ir gan riebių keiksmažodžių. Elementari kultūros stoka. Ir va tokiems žmonėms kažkodėl retai kas pasako, kad apsiramintų. Nors telefonai šiais laikais sukonstruoti taip, kad leidžia atmesti skambutį ir kartu netgi išsiųsti žinutę, jog, pavyzdžiui, “perskambinsiu”, bet šitą funkciją užmirštam dažnokai ir atsiliepinėjam visur praktiškai. Tiek vairuodami ir neturėdami laisvų rankų įrangos, tiek paskaitų metu ar netgi bažnyčioj. Et:).

Šitą juokelį jau buvau kažkada įdėjęs, kalbėdamas apie telefonų melodijas, bet kadangi visa tai ištrinta, tai siūlau dabar paklausyti, kaip galima štai bažnyčioj būnant kalbėti telefonu. :)

Gegužės 27d. “Europos kaimynų diena”. “Šventės tikslas – paskatinti žmones bendrauti ir puoselėti bendruomeniškumo jausmą, padėti atkurti socialinius ryšius, kurti draugiškesnį miestą. Kadangi kiekvienas Europos miestas susiduria su augančiu socialiniu abejingumu ir gyventojų solidarumo stoka, šia švente siekiama ugdyti svetingumą bei paskatinti gyventojų tarpusavio bendravimą. Tikrieji šios šventės veikėjai – patys gyventojai.”(vilnius.lt)

Smagi iniciatyva. Ar gerai sutariate su savo kaimynais ir apskritai - ar bent juos pažįstate?:) Kažkodėl, pagalvojus apie gerus kaimynus, pirmiausiai aš prisimenu serialą “Draugai” ir kaip šauniai ten jie gyvendavo. Dabar panašiai gyvena mano kaimynai, kurie draugauja berods jau seniai, nes jie pensijinio amžiaus, tačiau tai juk netrugdo keistis žurnalais, plepėti apie maisto gaminimą, laistyti gėles laiptinėje…:) Aš irgi norėčiau, kad mano draugai gyventų gretimame bute arba bent jau toje pačioje laiptinėje. Aišku…visada galima susibičiuliauti su savo kaimynais…na, ne visai visada:). Bet kokiu atveju geros “Kaimynų šventės” ir nelinkiu susibičiuliauti, tiesiog “gyvenkite draugiškai”. Tegul žodis kaimynai asocijuojasi su šia daina: