Visaginas – miestas, kurio pavadinimą dažnas net kirčiuoja netaisyklingai (kur ten tas kirtis dedasi?), o apie pabuvojimą jame nėra ką kalbėti. Todėl nenuostabu, kad mitų apie šį miestą galima prisiklausyti daug, o ir tyrėjus jis intriguoja bent jau ta prasme, jog ši vietovė neatsiejama nuo Atominės Elektrinės (AE), kuri kaip žinia buvo uždaryta. Tai reiškia, kad žmonės turėjo susidurti su daugybe problemų – pradedant bedarbyste, baigiant tapatybės klausimais.

Kol turime „smagesnių“ istorijų apie visokius zvonkus ir radžius, tol nekalbame apie rimtesnes problemas. Labai buvo juokinga klausyti diskusijos vienoje „publicistinėje“ laidoje, kur visokio plauko individai – pradedant žymiu prodiuseriu, baigiant parduotuvės savininku – diskutavo, šūkaliojo apie tai, kaip čia viskas sukurta žurnalistų/PR specialistų ir kaip maustoma visuomenė.

Jei kažkokia ten Dailės akademijos studentė geriausiu eterio laiku gali kaip kaimo melžėja (neturiu nieko asmeniško prieš pastarosios profesijos atstoves) plūstis ir vaidinti pasipiktinusią, tai aš tikrai visiems tokiems „pasipiktinusiems“ galiu pasakyti – eikit Jūs nx.

Grįžkime prie Visagino. Problemiška vietelė, tačiau apie miestą, kurį daugelis žinojo tik dėl to, jog kažkur ten stovi mūsų AE, dabar jau žino ir dėl to, kad iš ten „eksportuojami“ dainingi jaunuoliai, o ir pats miestas staiga buvo įsuktas į projektą, kuriame Lietuva padalinta taip, kaip ją ir reikėtų dalinti – o ne į apskritis ar rajonus. Visaginas tuomet kaip lygus su lygiu kaunasi su, pavyzdžiui, Žemaitija. Štai jums ir problemų sprendimo būdas. Tik nemanau, kad visa tai įvyko tikslingai nors gal… Miestas, kuris drąsiai gali būti vadinamas valstybe valstybėje (nors tai nėra kažkas unikalaus mūsų krašte), mano galva, tapo puikiu pavyzdžiu, kaip televizija gali įtakoti visuomenę.

Užbaigti viską noriu liūdna gaida su truputuku ironijos. Į politiką sveiko proto žmonės mūsuose nesiveržia. Į televiziją - veržiasi, tik ten juos užgožia tie, kurie galvoja, jog savo pasiklykavimais „kodėl, ką daryt ir kas atsitiko“ daro gerus darbus. Ir ten ir ten svarbiausia yra pinigai, o tiksliau – sumąstyti, kaip kuo lengviau jų gauti. Neapsisprendžiu, kur pats norėčiau labiau… Vis labiau ryškėja vizija, jog kraustysiuos į kokį primirštą Lietuvos kraštą ir iš ten mėginsiu visus sužavėti kuo nors plonu (balsu jau nesužavėsiu…). O ar į valdžią, ar į televiziją pasukt – tada jau žiūrėsiu, kas daugiau pinigų duos.

Patiko (0)

Rodyk draugams