Vaidas rašo apie paskaitą, kurioje teko garbė dalyvauti ir man. Šiame rašinyje paminimi svarbiausi akcentai, bet aš lyg ir specialiai (o gal kad trūko laiko) nerašiau įrašo šia tema. Visų pirma “Gazeta Wyborcza” (”Rinkimų laikraštis”) buvo pristatytas trumpai apžvelgiant jo istoriją. Ir čia dera paminėti, kad iš pradžių šis leidinys buvo gan smarkiai susijęs su politika ir čia nevalia pamiršti asmens, kuris buvo pirmasis ir ilgametis dienraščio redaktorius. Adam Michnik - tai vienas svarbiausių asmenų ne tik, kai kalba eina apie Lenkijos politiką, bet ir visuomeniniame gyvenime. Jį drąsiai galima vadinti disidentu, žmogumi, kuris nebijojo būti opozicijoje ir tai darė savitu stiliumi. Įdomios ir gan teisingos jo mintys apie bažnyčios vaidmenį Lenkijoje ir pasakymas, jog šalis bus tokia, kokia bus bažnyčia.

Tačiau A.Michnik’ą miniu todėl, jog manau, kad jo įtaka dienraščiui, kuris dabar didžiuojasi esantis labai visuomeniškas, buvo ir yra didžiulė ir Grzegorz Piechota pareiškimas, jog “mes nežinome, ko nori skaitytojas ir mums tai nelabai rūpi” tik iš dalies gali būti suvokiamas kaip “michnikiškas”. nes dienraščio sielai visuomet savas interesas buvo ne toks svarbus ir jo veikloj visad galima įžvelgti pavyzdinio visuomeniškumo. Tiesiog gudrų marketingą dabar vis sunkiau atskirti nuo fanatiško visuomeniškumo, o man būtent ir pasirodė, jog dienraštyje turbūt dirba daug galvotų žmonių, kurie sugeba užčiuopti “reikiamas” temas.

Kad ir kaip bebūtų mes nelabai turime nei tokių asmenybių kaip A.Michnik, nei tokių dienraščių ir tai lyg ir natūralu, nes mes labai maži. Bet iniciatyvos, kurios buvo minimos paskaitoje, pasirodė tokios artimos mums, jog tikrai pasidaro liūdna, kai mūsų žiniasklaida pinigus kala pati kurdama ir eskaluodama skandalus, iš kurių nėra jokios naudos. Juk galima taip pat šauniai užsidirbti taip godžiai geidžiamų pinigų užsiimant ne tik sau naudinga veikla. Kaip matome žmonės tai įvertina. Juolab, kad gudrių asmenų mes turim. Kas trugdo? Va čia aš dar kartą noriu paminėti tą nuvalkiotą žodį “visuomeniškumas”. Ir ne veltui jį vadinau fanatiškumo apraiška, nes vaidinti, kad tau rūpi viena ar kita problema, o iš tiesų tik siekti asmeninės naudos neišeina. Kad ir koks pašėlęs kapitalizmas aplinkui, kad ir kaip norisi, jog tave rodytų televizorius…

Sakysit, jog “Gazeta Wyborcza” taip pat šiek tiek dirbtinai tuo užsiima, kad siekia pelno… Bet jie turi tam teisę, nes visas jų projektas stovi ant tvirtų pamatų. Tai galima pavadinti įdirbiu ar dar kokiu įmantriu žodžiu ir pripažinti, kad tam teisę turim visi.

Patiko (0)

Rodyk draugams