Papasakojau kurso draugui vieną nutikimą prekybos centre ir jis paklausė, ar jau parašiau apie tai į tinklaraštį. Tai sumaniau parašyti. O buvo taip:

Popietė. Stoviu sau prekybos centre “Maxima” eilėje prie kasos (tokių ilgų eilių prekybcentryje, kokios būna Krėvės pr. Kaune, nesu niekur matęs, bet čia ne apie tai) ir girdžiu, kaip kasininkė piktai klausia pirkėjo - “jūs tyčiojatės?”. Mačiau, kad jis lyg ir mokėjo už prekes, tad pasidarė smalsu, ką jis ten padavė, kad sukėlė tokią reakciją moteriškės. Pasirodo - tai buvo 100 litų. Man tai pirma mintis buvo, kad turbūt padirbtą kupiūrą davė… Bet ne. Greit paaiškėjo, kad tiesiog ši kupiūra per stambi. Prekių buvo perkama turbūt už kokius 15 Lt. Bet kasininkė taip pasiuto, kad rodos vyrukas būtų pirkęs prekių už kokius 37 centus. Nors koks skirtumas, už kiek perki prekių?

“Ar čia be grąžos?”. “Ar parduotuvę su banku sumaišei?”. “Eik ir išsikeisk…”. Keiktis nepradėjo, bet trūko nedaug. Laimei vaikinukas buvo labai ramus, tad pasakė, jog ponia dirbtų savo darbą, nes jo darbas pirkti…

Tai toks štai pasakojimas. Man jis kiek primena Domo iš “Humoro klubo” pasakojimą apie stoties prekybcentriuose dirbančias kasininkes. Jį kažkur CTV.lt rast galit. Ką aš būčiau daręs tokioj situacijoj? Būčiau prašęs pakviesti administratorių/ę ir tada puolęs skųstis. Nes juk prie kasos - ne taip kaip mesto autobuse ar troleibuse - nėra užrašo, kad “pinigus duokite be grąžos.”

Patiko (18)

Rodyk draugams